Kuršų žmonės: kuršiai ar žemaičiai?

LTKuršų senkapio [Valatkienė L., 1988] antropologinė medžiaga, nors ir negausi, yra svarbi mūsų etnogenezės klausimams spręsti, nes paminklas buvo žemaičių ir Lietuvos kuršių paribyje. Nors antropologija nenustato etninės tiriamųjų žmonių priklausomybės, o tik apibūdina jų rasinę sudėtį, vis dėlto galima panagrinėti klausimą, kam Kuršų senkapio žmonės artimesni savo fizinėmis savybėmis — žemaičiams ar kuršiams. Restauravus neblogai išlikusias kaukoles, išmatavus jas standartine metodika ir moteriškų kaukolių matmenis lytinio dimorfizmo koeficientu perskaičiavus į vyriškų, susidarė 11 vyriškų ir pseudovyriškų (perskaičiuotų) kaukolių serija. Peržvelgus svarbiausiųjų kaukolės matmenų vidurkius, galima pasakyti, kad Kuršų gyventojai pasižymėjo ilgoka, vidutinio pločio, mezokranine (pusapvale) smegenine, siauroku ir žemoku veidu, vidutinio pločio, žemomis akiduobėmis, siaura, vidutinio aukščio nosimi, ryškiai išvešėjusia jos šaknimi. Veido viršutinės ir vidurinės dalies horizontalus profilis griežtas: nazomaliarinis ir zigomaksiliarinis kampai maži. Be abejonės, Kuršų žmonės priklausė vienam europidų antropologinių variantų.

ENThe medieval anthropological materials excavated in the Kuršai cemetery were analysed and the anthropological type of the people was compared with that of the Curonians from the Baltic Coast in Lithuania and from the Saldus cemetery in Latvia. At the same time, the clusterization of Penrose’s coefficients between the Kuršai sample and synchronous palaeopopulations from Žemaitija (Samogitia) was performed. From the anthropological point of view, the people from Kuršai stand between Latvian and Lithuanian Curonians as well as the Samogitians from the border-line between their northern and southern dialect areas.