Dėl žemaičių praeities

LT1. Pirmaisiais m. e. amžiais istorinės Žemaitijos vakarinėse žemėse, konkrečiau - Jūros baseine, gyvenusios bendruomenės savo papročiais, kultūrinėmis tradicijomis buvo artimos tiems vakarų baltams, kurių palikti kapinynai su akmenų vainikais koncentruojasi Lietuvos pajūryje (Klaipėdos, Kretingos apylinkėse). 2. I tūkstantmečio viduryje Jūros baseinas greičiausiai karine prievarta buvo inkorporuotas į tuo metu besikuriančią žemaičių, laikomų rytų baltais, sąjungą. 3. Šios teritorinės administracinės sąjungos hegemonas buvo rytiniai žemaičiai, nuo seno gyvenę abipus Nevėžio, Vidurio Lietuvos žemumose. 4. Žemaičių kultūra iki pat feodalinės Lietuvos susidarymo buvo nevienalytė. 5. Lokaliniai žemaičių kultūros variantai susidarė dėl jų skirtingo substrato. [p. 41].

ENIn the first centuries of A. D., the communities that inhabited the Jūra basin (the middle part of Žemaitija) had customs and cultural traditions that were close to those of the West Balts, whose barrows with stone-mounds were located near the coast of the Baltic Sea (Kretinga, Klaipėda District). In the middle of the first millennium, the Jūra basin was incorporated into Žemaičiai society (i. e. East Balts) with the use of the military force. The East Žemaičiai who inhabited the Nevėžis basin and the lowland of Central Lithuania were the hegemons in this territorial and administrative society. Because of the different substratum, the culture of the Žemaičiai was not monolithic. Three local variants predominated: 1) the cultures of the West Žemaičiai that were formed in the Jūra basin; 2) the East Žemaičiai in the Nevėžis basin; 3) the cultures of the North Žemaičiai in the Šiauliai and the Radviliškis districts.