Zamowy białoruskie oraz inne teksty ludowego "lekarowania" jako dowód na przenikanie się języków i kultur na obszarze byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego

LTStraipsnyje pateikiama leksinė medžiaga, saugoma baltarusių „užkalbėjimuose“: švenčių pavadinimuose, maldose, šventųjų ir dvasininkų portretų pavadinimuose, šventųjų varduose ir tautybėse. Dokumentacija, pateikta dviejose baltarusių „užkalbėjimų“ knygose (nuorodos – naudotos literatūros sąraše) aiškiai rodo, kad šiuose tekstuose (pasižyminčiuose tradicine klasikine kompozicija, svarbia užkalbėtojams) išsaugoti daugiakalbystės, skirtingų tikėjimų ir tarmių pėdsakai, informacija apie čia gyvenusias tautas. Dalis leksemų (ar jų grupių) yra dviejų ar trijų kalbų mišinys, dažniausiai literatūrinės ir bendrinės lenkų kalbos mišinys su baltarusių tarme. Tą lėmė nagrinėjamos teritorijos istorinės aplinkybės. „Užkalbėjimuose“ pavyko išsaugoti šią informaciją, nes „žodžiai“ turėjo griežtą struktūrą, tam tikras leksemas, iš anksto nustatytą jų kartojimo tvarką.

ENThis paper presents the lexical material stored in the Belorussian "zamowy": names of holidays, prayers, designations of the sacred and clergy portaits, as well as names and nationalities. The documentation, coming from two sets of Belorussian "zamowy" (addresses given in references), shows clearly that these texts – which usually come with a classic construction, important for those telling them – preserved traces of multilingualism, different religions and dialects, as well as the information about the nationalities residing in the area. Some lexemes (or groups of lexemes) mix two or three languages. What is more, it often occurs that literary language and the standard variety (Polish) are mixed with Belorussian dialects, which stems from the historical circumstances the area studied. Such information could be preserved in "zamowy" because "słowa" or "szepty" (as they were called) had strictly defined structure, and had to include certain lexemes that always came in the same pre-defined order.