Tu perfusa caeli rore castitatis salvo flore: (Adamus a St. Victor (1130–1192), De Beata Virgine)

LTAušros Vartų Švč. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas dvelkia baroko epochos jausenai būdinga pakilia religine dvasia dėl sidabrinio rūbo, apdengusio Marijos figūrą. Aukštai iškelta specialioje koplyčioje virš vilniečių kasdienybės ir melancholiškai nuleidusi dviem sunkiom karūnom vainikuotą galvą, auksu spindinti Dievo Motina priverčia praeivį pakelti akis. Žvelgiantys į šį nuostabų žvakių šviesoje mirguliuojantį paveikslą patiria žodžiais sunkiai nusakomą, nejučia užplūstantį „pamaldų“ jausmą. Sis straipsnis - tai studijos apie baroko epochos Vilniaus auksakalystės mokyklą tezės, skirtos vienam iš šios mokyklos gausaus kūrybinio palikimo darbų - Aušros Vartų Marijos paveikslo aptaisui. Jo vaidmuo paveikslo garbinimo istorijoje itin sustiprėja XIX amžiuje; pirmosios Mater Misericordiae Vilnensis graviūros, pasirodžiusios XVIII amžiaus viduryje, vaizduoja paveikslą be sidabrinio rūbo ir karūnų, ir tik apie 1801 metus karmelitas Mauricijus Pčyckis, kartodamas Ignoto Karengos 1796 metais sukurtą raižinį, nedrąsiai užpiešė panašius į gėles augalinius motyvus ant Marijos apsiausto. Paveikslo atvaizdas su aptaisu ir karūnomis paplito 1845-1850 metais Paryžiuje atspaudus pirmuosius „Vilniaus albumo“ lakštus. Dėl aukštos kokybės šis atvaizdas greitai tapo populiarus ir jo kopijos bei variantai mažųjų paveikslėlių ir medaliku pavidalu masiškai pasklido tarp tikinčiųjų. Nuo tada mūsų sąmonėje paveikslo įvaizdis neatsiejamai susijęs su puošniu sidabro drabužiu.

ENThe article deals with these problemmes: 1. According to the type and style of setting of painting “The Blessed Virgin Mary Mother of Mercy”at Vilnius Aušra Gate and its finding history the author aims to research the origin and genesis of metal setting of catholic pictorial art in the Grand Duchy of Lithuania. The author is of the opinion that to her mind in the 17th-18th cc. of Lithuania to the popular paintings’ setting had a large influence the tradition of the East Orthodox Christianity, which has been taken root in a local culture. That tradition become the background in the run of culture junction merger to appear the Baroque Catholic setting. 2. The setting of Aušra Gate’s painting attributes to the most beautiful goldsmith school’s work. According to the opinion, after researching of all parts, the unknown new facts have appeared. It became clear that the tin-plates of the middle phase are not authentic, but they are adaptated by cutting out the cuts of handfingers and cutting off the borders. That changes the earlier conception of setting’s origin: it seems that to “dress” the Aušra Gate Madonna took a lot of time approximately since 1670 till about 1745, maybe were some settings, but the earler have disappeared (for example, in the ruin of 1702-1709), left only the upper part of them. That does not contradict to the setting’s function. All three settings have the stylistic differences and make an unique union of three “flower Baroque”periods. The analogues which are met in the Grand Duchy of Lithuania withness that all the tinplates of setting were forged by Vilnius goldsmiths, they used the popular collections of flower ornaments. The whole complex of Aušra Gate setting of painting “The Blessed Virgin Mary Mother of Mercy” is valued as a typical phenomenon in the local late Baroque art of Lithuania.