Refleksje wokół stołu: o wielokulturowości, języku i tozsamos'ci

• Apmastymai prie stalo: apie daugiakulturiškumą, kalbą ir tapatybę
• Reflections around the table about multiculturalism, language and identity

LT[...] Straipsnio tikslas yra ne aprašyti visą bendrą Vilnijos charakterį, o atkreipti dėmesį į regiono įvairovę per pačių jos gyventojų prizmę. Todėl šiuo darbo siekiama pristatyti tik kelis Vilnijos krašto elementus: 1. lenkų ir lietuvių santykiai Vilnijos krašte; 2. vietinės kilmės lenkų kalba, kuria naudojasi Lietuvos lenkai; 3. klausimas dėl Vilnijos krašto lenkų tautinės tapatybės. Pirmoje dalyje analizuojami gyventojų atsakymai į klausimą - „kaip gyvenasi lenkams su lietuviais?“. Visi atsakydavo, kad jokio konflikto nėra ir visi čia sugyvena puikiai. Tačiau iš tolesnės pokalbių dalies galima buvo suprasti, kad vietos lenkai nesileidžia į artimesnius santykius su lietuviais. Pateikiami pavyzdžiai, kaip dalis Lietuvos lenkų, save ir lietuvius, mato per „savas“ ir „svetimas“ prizmę. Antroji straipsnio dalis pasakoja apie vietos gyventojų vartojamas kalbas. Atkreipiamas dėmesys į lenkų kalbos lokalinį variantą, jungiantį savyje kelias skirtingas kalbas. [...] Paskutinėje dalyje keliamas senas klausimas dėl Vilnijos krašto lenkų tautinės priklausomybės. Iki šiol neranda atsakymo, kuo yra Vilnijos lenkai - lenkais ar lenkiškai kalbančiais lietuviais? Kalbinti lenkakalbiai pašnekovai, į klausimą „kokios tautybės žmonėmis jie save laiko?“, užtikrintai atsakydavo, kad savęs nelaiko lietuviais. Dažnas atsakydavo, kad laiko save lenku, tačiau neretai dalis žmonių nėra užtikrinti savo atsakymu, kadangi savo tėvyne jie laiko Lietuvą, o Lenkija jiems yra svetimas kraštas, su kuriuo neturi nieko bendra, iššskyrūs kalbą. Atsižvelgiant į Mykolo Riomerio ar Čcslavo Milošo pozicijas, aiškinusias, jog Lietuvos lenkai nėra nei grynai lenkais nei grynai lietuviais, darbo autoriai svarsto kitokią galimą tautybės kategoriją, t.y. „Lietuvos lenko“ tautybę, kuri neribotų žmonių ir neverstų pasirinkti tik vieną iš dviejų.

EN[...] Article seeks not to describe the general character of Vilnius region, but look out for regional variety. Therefore our aims is to present only a few region elements: 1) polish and Lithuanian people relation in this region; 2) polish language of indigenous origin; 3) problem of the Poles national identity. In the first part authors are analysing interviewed habitants responses to the question - "how live together between the Pole and Lithuanians?". Here are shown examples how a part of Lithuania's Poles, sees themselves and Lithuanians through the "own" and "alien" pctspective. The second part tells about languages which is used by habitants. The Pole here speaks in unusual polish language dialect. This dialect contains a few various elements of polish, Lithuanian and Belarus languages. [...] The last part raises the old question of the Polish ethnic origin in Vilnius region. So far is difficult to find the answer - what is the indigenous Poles? Poles or Lithuanians, who speak in polish? They themselves are confidently replied that do not consider themselves Lithuanians. Frequent replied that he considers himself a Pole, but some people do not feel confident in his answer, because their motherland is Lithuania, while Poland for their is the alien edge, with which they have nothing in common. Taking into account positions of Michael Römer and Czesław Miłosz which explains that "the Lithuanian Poles are nor merely the Poles, and nor merely Lithuanians", the authors discuss other possible ethnic category - Lithuanian Poles nationality, which do not restrict people to choose only one of the two.