Implementing the distance sale and e-commerce directives into Lithuanian law: the consumer protection aspect.

LTStraipsnyje nagrinėjamas dviejų ES direktyvų - Dėl vartotojų teisių apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis ir Dėl elektroninės komercijos - įgyvendinimas Lietuvoje, taip pat vartotojo regreso teisė. Nuotolinė prekyba ir elektroninė prekyba yra susijusios, nes daug panašių vartotojų teisių apsaugos priemonių numatyta abiejose minėtose direktyvose, taip pat vienodai pabrėžiamos vartotojų informacinės teisės. Be to abi sritys yra susiję su užsienio prekyba. Nors nuotolinė prekyba ir elektroninė prekyba turi nemažai panašumų, Nuotolinės prekybos direktyva yra daugiau orientuota į vartotojų apsauga, tuo tarpu Elektroninės komercijos direktyva - pirmiausia į vidaus rinkos vystymą ir harmonizavimą informacinių paslaugų srityje. Lietuvoje nėra susiformavusi plati ir išsami praktika vartotojų teisių apsaugos srityje, taikant abi direktyvas. Apžvelgus, kaip Lietuvoje įgyvendinamos šios direktyvos, pažymima, kad nėra jokių panašumų perkeliant direktyvų normas į nacionalinę teisę. Nors direktyvos turėjo būti įgyvendintos tuo pačiu metu prieš įstojant į ES, jų perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumai yra itin ryškūs. Pažymėtina, kad esama situacija vartotojų teisių apsaugos srityje netenkina vartotojų, nes kyla nemažai problemų, susijusių su tuo, kad skirtingai yra įtvirtinama vartotojų teisių apsauga CK ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, siaurinamai interpretuojamos direktyvų taikymo išimtys, Elektroninės komercijos direktyva įgyvendinama poįstatyminiu aktu. Nors šie aspektai nėra esminiai, tačiau jie gali turėti reikšmingos įtakos vartotojų teisių apsaugai direktyvų reguliavimo srityse.Reikšminiai žodžiai: Įstojimas į ES; Konkurencijos teisė; ES teisė; Intelektinė nuosavybė; Accesion; Competition law; EC law; Intelectual property; National courts.

ENThe article examines the implementation of two EU directives – on consumer rights protection, pertaining to remote trade agreements and on electronic commerce, as well as the consumer regression law. Remote and electronic trade are interrelated, since both directives foresee a significant number of similar remedies for consumers and the information rights of consumers are similarly emphasized. In addition, both areas are related to foreign trade. Although both types of trade are similar, the Remote trade directive is more consumer protection oriented, while the Electronic commerce directive is oriented to development of the internal market and its harmonization in the area of information services. Lithuania has no broad and extensive practice in the area of consumer rights protection, when applying both directives. Upon providing an overview of the ways of implementation of the directives in Lithuania, the authors stress that there are no similarities when transposing the norms, provided by the directives, into the national legislation. Although the directives had to be implemented at the same time prior to accession to the EU, the differences of their transposition into the national law are especially prominent. It should be stressed that the existing situation in the area of consumer rights protection does not satisfy the consumers, since there are a lot of problems, relating to the fact that consumer rights protection is consolidated in the Civil Code and the Law on Consumer Rights Protection in a different way, exceptions of application of the directives are interpreted in a constrictive manner and the Electronic commerce directive is implemented by a post-law act. Although the said aspects are not essential, they can have significant impact on consumer rights protection in the areas, regulated by the directives.