Free from the soviet regime: selfsubsistent society in soviet Lithuania'

LTPraėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų po komunistinio režimo žlugimo sovietinių ir socialistinių visuomenių prigimtis tebėra mįslė. Viena vertus, manoma, kad šioms visuomenėms būdinga atomizacija, individualistinis oportunizmas, socialinių ryšių baimė ir panašiai. Kita vertus, būtent šios visuomenės laikomos išskirtiniu XX a. 9 deš. socialinio solidarumo ir pilietinės santalkos pavyzdžiu. Lietuvos viešosios erdvės ir mokslinėse diskusijose egzistuoja tendencija empirinius klausimus apie sovietmetį paversti normatyviniais, reikalaujančiais nustatyti režimo oponentus ir kolaborantus. Deja, tai neatsako į paprastus klausimus: kaip skirtingas santykis su sovietiniu režimo išvirto į politinį veiksmą, kur 1988 m. Lietuvoje atsirado prieš režimą nukreiptos masinės politinės mobilizacijos židinys? Šiame straipsnyje siūlomas alternatyvus požiūris į sovietinės Lietuvos visuomenę, pasitelkiant sociologinę prieigą ir socialinių tinklų analizę. Ši prieiga sutelkia dėmesį į socialinius alternatyvių visuomenės struktūrų, pajėgių atsilaikyti prieš režimą, mechanizmus. Straipsnyje pristatoma savaimios visuomenės samprata, artima Lenkijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių antikomunizmo veikėjų politinėje mintyje plėtotoms idėjoms. Ji pritaikoma sovietmečio Lietuvos visuomenės analizei. Savaimios visuomenės sąvoka apibrėžiama ir susiejama su platesne intelektualinių diskusijų erdve pirmoje straipsnio dalyje. Antroje apžvelgiamos savaimios visuomenės apraiškos sovietinėje Lietuvoje. Galiausiai aptariami siūlomos prieigos privalumai pagrindinių sovietologijos paradigmų kontekste.

ENMore than twenty years after the collapse of the communist regimen have passed, but the nature of Soviet and socialist societies still remains a mystery. On the one hand, it is assumed that these societies are characterized by atomization, individualistic opportunism, fear of social ties, and similar. On the other hand, such societies are considered as examples of exceptional social solidarity and civil unity of 1990s. In public spaces and in scientific discussions in Lithuania, there is a tendency to transform empirical questions about the Soviet period into a normative which requires the identification of opponents and collaborators with the regimen. Unfortunately, this does not answer simple questions: how different relationships with the Soviet regimen became a political action, where a mass political mobilization launched in 1988, in Lithuania? This article proposes an alternative approach to Soviet Lithuania's society, which is done through sociological approaches, and the analysis of social networks. This approach focuses on the social mechanisms of alternative society structures that are able to resist the regimen. The article presents the concept of self-developed society which is close to the ideas developed in political thoughts of anti-communist leaders in Poland and other Central and Eastern European countries. Such a concept might be applied to the analysis of Lithuanian society during the Soviet period. The term self-developed society is defined and linked to a wider scope of intellectual intelligence in the first part of the article. The second part reviews the manifestations of self-developed society in Soviet Lithuania. Final part discusses advantages of the proposed approach in the context of Soviet paradigms.