Anti-communist tendencies in soviet Lithuania between 1965 and 1988: shape, contents and development

LTStraipsnio tikslas – aptarti, apibūdinti, charakterizuoti, tipologizuoti ir rekonstruoti antisovietinių veiklų fenomeną Sovietų Lietuvoje 1956-1988 m. Atliekant tyrimą, ieškota tinkamų teoretinių perspektyvų ir metodologinių įrankių, leidžiančių paaiškinti antikomunistinių veiklų susiformavimą ir bruožus Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu. Tą padėjo padaryti klasikinės sociologijos, sovietologijos ir komunizmo tyrimų teorijos bei naujausi mokslo darbai. Tyrime suformuluoti trys pagrindiniai klausimai: 1. Kokio tipo ir kokių formų antisovietinės tendencijos egzistavo Sovietų Lietuvoje? 2. Kaip šios tendencijos egzistavo ir vystėsi griežtai kontroliuojamoje visuomenėje? 3. Kaip antisovietinė veikla vystėsi, kokias formas įgavo ir kaip atspindėjo bendrąsias Rytų bloko tendencijas? Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog antisovietinei veiklai vystytis geras sąlygas sudarė tautinio-patrimoninio komunizmo raiška Lietuvoje po 1956-ųjų metų. Visų pirma, ėmė kurtis alternatyvios erdvės bei bendruomenės, kurios galėjo kurti alternatyvų, antikomunistinį diskursą. Antra, šeštajame dešimtmetyje etnokultūrinis judėjimas leido viešai reikšti nacionalistines idėjas. Trečia, prie antikomunistinių nuotaikų gimimo prisidėjo Katalikų Bažnyčios persekiojimas. Minėtos alternatyvios erdvės užgimė septintajame dešimtmetyje ir piką pasiekė devintajame XX a. dešimtmetyje. Tuo metu antikomunistiniams tinklams priklausę individai kūrė diskursyviąją realybę bei toliau skleidė antikomunistines idėjas viešojoje erdvėje, nepaisant to, jog antikomunistinį diskursą kūrę asmenys rizikavo nukentėti nuo represijų.

ENThe objective of the article is to discuss, describe, characterize, typologize, and reconstruct the phenomenon anti-Soviet activities in Soviet Lithuania 1956-1988. While performing the research, it was sought for relevant theoretical perspectives and methodological instruments which would allow to explain the formation of anti-communist activities and features in Lithuania in the late Soviet period. This was done with the help of theories of classical sociology, Sovietology, Communism, and the latest scientific works. The research formulates three main questions: 1. What type and forms of anti-Soviet tendencies existed in Soviet Lithuania? 2. How have these trends existed and developed in a strictly controlled society? 3. How did anti-Soviet activities develop, what shapes did they acquired and how did they reflect general trends in the Eastern Bloc? Having performed the research, it has become clear that the development of anti-Soviet activities has been greatly supported by the manifestation of national-patrimonic communism in Lithuania after 1956 years. Firstly, alternative spaces and communities, which could develop an alternative anti-communist discourse, began to evolve. Secondly, in 1950s, the ethnocultural movement allowed the public expression of nationalist ideas. Third, the persecution of the Catholic Church has contributed to the birth of anti-communist movement. The mentioned alternative areas evolved in the 1960s and peaked in 1980s. At that time, individuals who belonged to anti-communist networks created a discursive reality and continued to spread anti-communist ideas in public, despite the fact that those who were involved in anti-communist activities risked to suffering from repression.