LTStraipsnyje pateikiama senosios prūsų kalbos veiksmažodžių pirmojo asmens daugiskaitos formų klasifikacija, remiantis Van Wijk. Nustatomos 6 skirtingos formų kategorijos. Klasifikacija anksčiau lyginta su kitų autorių (Trautmann, Schmalstieg, Ostrowski, Kaukienė) klasifikacijomis. Straipsnyje autorius lygina savąją klasifikaciją su Smoczynskio (Smoczyński) taksonomija, kurioje skiriami 5 pagrindiniai ir 9 antriniai esamojo laiko kamienų tipai. Autorius teigia, kad straipsnyje pateikiamos veiksmažodžių formų kategorijos iš esmės sutampa su Smoczynskio 14 kategorijų. Tačiau yra keletas skirtumų, kurie autoriaus taip pat pateikiami ir aiškinami. Pagrindinis skirtumas yra tai, kad Smoczynskis ignoruoja apofoniją veiksmažodžiuose su -i ir nosiniu garsu esamajame laike. Smoczynskio klasifikacija suplaka formas, kurios turi skirtingus galūnių tipus ir atskiria formas, kurios priklauso tam pačiam galūnės tipui ir net tai pačiai paradigmai. Daroma išvada, kad Smoczynskis, kaip ir Schmalstiegas ir Ostrowskis, remiasi lyginamaisiais rytų baltų kalbų, ypač lietuvių, duomenimis bei išankstine nuomone apie fleksijų sistemą, kuri neparemta prūsų kalbos faktais. Tokia metodologija neleidžia parodyti prūsų kalbos vaidmens rekonstruojant baltų prokalbę. Autorius sutinka su Van Wijk, kad pirmiausiai reikia atkurti prūsų kalbos tekstuose buvusią kalbos sistemą prieš imantis duomenų lyginimo su kitomis kalbomis. Toks požiūris leidžia daryti išvadą, kad senosios prūsų kalbos tekstai ne idealiai reprezentuoja archajinę baltų-slavų kalbų įvairovę, todėl galima kitokia baltų ir baltų slavų prokalbių interpretacija.