Die ältesten Publikationen von Donelaitis´ Epos "Metai" (Die Jahreszeiten) in Preußen vor dem Ersten Weltkrieg
LTDarbe aptariami K. Donelaičio „Metų“ leidimai. Autorius nagrinėja aplinkybes, kurios lėmė tai, kad K. Donelaičiui gyvam esant ši jo poema nebuvo išleista. Pažymima, kad poetui mirus, rankraščius jo žmona atidavė K. Donelaičio bičiuliui kunigui J. G. Jordanui. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl „Metai“ išleisti tik 1818 m., autorius nurodo tuometinę politinę situaciją. Pažymima, kad aplinkybės palankiai susiklostė, kai rankraščiai atiteko L. Rėzai. Remiantis L. Rėzos įžanginiu straipsniu, atskleidžiamos pirmojo leidimo atsiradimo aplinkybės. Aptariamas A. Schleicherio antrasis 1865m. K. Donelaičio poemos leidimas. Atskleidžiama, už ką A. Schleicheris kritikavo L. Rėzos leidimą, kokias korektūras padarė. Akcentuojama, kad tai buvo lingvistinio pobūdžio leidimas. Autoriaus teigimu, A. Schleicheris sukūrė metodinius K. Donelaičio kūrybos publikavimo pagrindus, kurie galioja iki šiol. Aptardamas trečiąjį, G.H.F. Nesselmanno atliktą K. Donelaičio „Metų“ 1869 metų leidimą, autorius atskleidžia, už ką G.H.F. Nesselmannas kritikavo pirmuosius du „Metų“ leidimus“, kuo šis leidimas skiriasi nuo pirmųjų dviejų. Pabrėžiama, kad G.H.F. Nesselmanui nebuvo labai svarbi poetinė poemos pusė. Aptariant 1891 m. M. Jankaus „Metų“ leidimą, pažymima, kad buvo išleista tik „Pavasario linksmybių“ dalis. Reziumuojama, kad nors pirmųjų leidimų dėka K. Donelaitis tapo žinomas, bet platesnio populiarumo negalėjo susilaukti dėl mokslinio tų leidimų pobūdžio. Poetinę vertę jo poema įgavo tik prasidėjus lietuvių tautiniam sąjūdžiui.
