Donelaitis im literarischen Kontext seiner Zeit
LTStraipsnyje aptariamas K. Donelaitis savo laikmečio literatūriniame kontekste. Pažymima, kad iki šiol kyla daug neaiškumų dėl pagrindinio K. Donelaičio veikalo „Metai“ – ar tai buvo atskirų fragmentų suma, ar buvo sumanytas kaip vientisas kūrinys. Keliamas klausimas, į kokią skaitytojų auditoriją orientavosi K. Donelaitis. Autoriaus manymu, pirmiausia į kunigų ir išsilavinusios universitetinės aplinkos auditoriją. Tai rodantis tas faktas, kad K. Donelaitis skaitė lotynų, graikų, vokiečių ir kitomis kalbomis, universitete studijavo ne tik teologiją, bet ir senąsias kalbas. Tas faktas, kad pamaldų metu K. Donelaitis skaitė „Metų“ ištraukas parapijiečiams, autoriaus manymu, neprieštarauja numanomos kitokios auditorijos teigimui: pamokslas iš klausyklos - ne kaip lygus lygiems, o kaip aukštesnės jėgos tarpininko savo bendruomenei – mokant, kaip reikia deramai gyventi. Pažymima K. Donelaičio veikla kuriant muzikos instrumentus, optinius prietaisus, rašant eiles vokiečių kalba – visa ši veikla autoriaus siejama su siekimu būti savo kaip kunigo išsilavinimą ir interesus atitinkančioje aplinkoje. Taip pat akcentuojama, kad hegzametrą jis pritaikė lietuvių kalbai. Pabrėžiama, kad jo eilėraščiai skyrėsi nuo „Metų“ poemos ir tematika, ir literatūriniais sprendimais. Reziumuojama, kad K. Donelaitis kaip kunigas netapatintinas su K. Donelaičiu kaip poetu, nes abi šios veiklos nukreiptos į skirtingus adresatus ir pildo skirtingus lūkesčius. Daroma išvada, kad K. Donelaitis kaip poetas kalba ne tiek savo bendruomenei, kiek savo socialinio sluoksnio atstovams.
