LTRecenzijoje aptariama Vinco Bartusevičiaus monografija „Lietuviai DP stovyklose 1945-1951“. Pažymima, kad tai monografija, kuri pateikia visapusišką vaizdą apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą ir veiklą pokario Vokietijoje. Konstatuojama, kad autorius situaciją mato iš įvairių pusių, įvairiais aspektais, iškeldamas ir pačių lietuvių veikėjų konfliktus, jų politinį trumparegiškumą. Atkreipiamas dėmesys, kad autoriaus teigimu, nuo antrosios, sovietų, okupacijos, bėgo būtent inteligentija – mokslininkai, menininkai su pačiu Prezidentu priešakyje. Atskleidžiama, kad be išsamios į Vokietiją pasitraukusiųjų ar perkeltų lietuvių skaičiaus analizės, knygos autorius daug dėmesio skiria pabėgėlių gyvenimo sąlygoms stovyklose, įrengtose įvairiuose apgriautuose lageriuose, sandėliuose, kareivinėse, jų minimaliam maitinimui, griežtai apskaičiavus kalorijas. Pažymima lietuvių darbo kuopos analizė, akcentuojant, kad ši kuopa aktyviai prisidėjo prie Berlyno gyventojų aprūpinimo maistu, kai sovietai paskelbė miesto blokadą. Pažymima, kad V. Bartusevičius knygoje neapsiriboja vien lietuvių pabėgėlių gyvenimu Vokietijoje, bet ir aprašo jų gyvenimą kitose Europos šalyse, akcentuodamas, kad sunkiausia lietuviams buvo tose šalyse, kurios atrodė demokratiškiausios ir turtingiausios, mažiau nukentėjusios nuo karo negu pati Vokietija. Recenzento manymu, būtų buvę tikslinga išplėsti tyrimo sritį už 1950 metų ir pateikti visą lietuvių pabėgėlių gyvenimo istoriją Vokietijoje nuo 1945 iki 1990 metų.