Die Evangelisch-Lutherische Gemeinde in Kaunas 1918 - 1940
LTStraipsnyje nagrinėjama evangelikų liuteronų Bažnyčia Kaune 1918-1940 m. Bažnyčios padėtis tiriamuoju laikotarpiu buvo ypatinga, kadangi jos nariais buvo trijų skirtingų tautybių asmenys: vokiečiai, lietuviai ir latviai. Sudėtingiausiai klostėsi santykiai tarp lietuvių ir vokiečių liuteronų; vokiečiai pasižymėjo religingumu ir sudarė daugumą evangelikų liuteronų Bažnyčios narių; be to, iki pat 1918 m. jie palaikė glaudžius ryšius su Vokietija ir Vokietijos bažnytinėmis institucijomis, o po nepriklausomybės paskelbimo, ėmėsi patys vadovauti savo Bažnyčiai. Todėl straipsniu mėginama atsakyti į šiuos klausimus: 1) kokią rolę Bažnyčia vaidino Lietuvos vokiečių gyvenime; 2) kokią įtaką sudėtingi santykiai tarp skirtingų tautybių liuteronų darė liuteronų Bažnyčiai, ar viso labo tai tebuvo tiesiog vidinis konfliktas dėl lyderystės; 3) ar buvo pagrįstos Lietuvos valdžios baimės, jog Vokietija galės veikti Lietuvos vokiečius per Liuteronų bažnyčią. Straipsnio tikslas – išnagrinėti Lietuvos Liuteronų bažnyčios parapinę struktūrą ir jos įtaką Lietuvos visuomenei bei viešajam gyvenimui XX a. pirmoje pusėje. Daroma išvada, jog vokiečiai buvo Lietuvos Liuteronų Bažnyčios lyderiais iki 1930 m. ir netoleravo joje lietuviškos veiklos. Ketvirto dešimtmečio viduryje vokiečiai prarado savo įtaką Kauno Liuteronų Bažnyčioje, ir joje 1936-1940 m. sėkmingai drauge darbavosi ir vokiečiai, ir lietuviai liuteronai.
ENThe article is about Kaunas Evangelical Lutheran Church in 1939-1940. During the research period, the situation of the church was special as it joined people of three different nationalities: German, Lithuanian, and Latvian. The most complicated relationships were between Lithuania and the German Lutherans; the Germans drew attention to religiosity and constituted the majority of Evangelical Lutheran Church members; also, after 1918, they maintained close ties with Germany and German religious institutions, and, after the declaration of the independence, took the leadership over their church. The article attempts to answer the following questions: 1) what role has been played by the church in the life of the Lithuanian Germans; 2) what was the impact of complex relationships between different nationalities in the Lutheran Church, or was it simply an internal conflict of leadership; 3) were there any justified reasons for the Lithuanian authorities to fear that Germany may be able to make and influence on Lithuanian Germans through the Lutheran Church. The purpose of the article is to analyse the priesthood structure of the Lithuanian Lutheran Church and its influence on Lithuanian society and public life in the first half of the 20th century. The conclusion is that Germans had been leading Lithuanian Lutheran Church until 1930 and did not tolerate any Lithuanian activity in it. In the middle of 1930s Germans lost their influence in the Kaunas Lutheran Church, and 1936-1940 were marked with successful cooperation between German and Lithuanian Lutherans.
