LTIšsamios, detaliai ištirtos centrinės Europos literatūros istorijos vis dar nėra. Straipsnyje teigiama, kad apskritai sunkiai įmanoma tokią istoriją parašyti. Pirmiausiai, lyginamoji literatūra nėra literatūros mokslo šaka. Ji labiau pasitarnauja istorijos tikslais. Regionų sąvoka taip pat sunkiai apibrėžiama, ypač turint omenyje tai, kad regionų kultūra yra labiau vakarietiška, tuo tarpu politinė ekonominė situacija ir visuomenės gyvenimas artimesni rytų sąvokai. Straipsnyje aptariama ir centrinės Europos sąvoka bei politinės prielaidos tokios sąvokos susiformavimui. Dar viena priežastis, dėl kurios lyginamąją literatūros istoriją parašyti sunku, yra tai, kad regionų palyginimui reikalingi ekspertai, o jų nėra. Tėra tik keletas istorikų, kurie gali pasigirti daugiau nei vieno regiono literatūros žiniomis. Straipsnyje apžvelgiamos publikacijos lyginančios regionų literatūras. Straipsnio autoriaus teigimu, tokių publikacijų yra labai mažai. Taip pat aptariami tyrimai, kurių pagrindinis tikslas nebuvo palyginti regiono literatūras, bet palyginti tam tikras specifines grupes iš įvairių požiūrio taškų. Klaidinanti lingvistinių santykių perspektyva akivaizdžiai matoma analizuojant ir lyginant trijų Baltijos šalių literatūrą. Lietuvių ir latvių kalbos priklauso baltų kalbų šakai, tačiau latvių literatūra daug artimesnė fino-ugriškajai estų literatūrai, o ne lietuviškajai literatūrai, kur vystymasis labiau buvo lenkiškoje vidurio ir rytų Europos įtakoje. Dėl šių priežasčių apžvalgas, kuriose susipina lingvistiniai ir geografiniai ryšiai, galima vadinti baltistikos literatūros istorijomis.