Warum ist Litauen im Memelgebiet gescheitert? Strukturfehler
LTDarbas parašytas kaip mokslinė diskusija su istoriku V. Žaliu, interpretuojant jo kalbą „Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923-1939“, pirmiausia siekiant atskleisti strategijos ir taktikos skirtumus ir tam tikrus istorinius įvykius vertinti iš laiko perspektyvos. Įkurtoji Lietuvos Respublika turėjo tarsi du interesus: atgauti Vilniaus kraštą ir Klaipėdos kraštą. Aptariama Versalio sutarties eiga, sąlygos, diskusijos dėl Klaipėdos krašto, įvairių pusių argumentai. Dauguma Klaipėdos krašto gyventojų buvo už vadinamąjį laisvąjį Gdansko modelį, tačiau su tuo nesutiko Vokietija. Trumpalaikių tikslų požiūriu jai buvo naudingas laisvojo miesto modelis, ilgalaikių – atsižvelgiant į Sovietų Sąjungos kaimynystę, ekonominius, prekybinius interesus, atrodė parankiau Klaipėdos kraštą atiduoti Lietuvai. Atskleidžiamos priežastys, dėl kurių nebuvo rengiamas krašto gyventojų referendumas. Nagrinėjama Lietuvos nesėkmė derybose, atskleidžiamos politinės ir ekonominės nesėkmės priežastys. Vokietija siekė bet kokia kaina išvengti Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo, o taktinės priemonės buvo politinė ir ekonominė Lietuvos stabilizacija ir pasienio sutartis. Reziumuojama, kad nuo 1993 metų Klaipėdoje yra Hermano Zudermano gimnazija, Simono Dacho namai kaip vokiečių – lietuvių susitikimų vieta, todėl žvelgiant 1939 metų žvilgsniu vokiečių strategija buvo sėkminga, o žvelgiant 2013 metų žvilgsniu – Lietuva ne tik atgavo savo sostinę Vilnių, bet ir Klaipėdos kraštą.
