Warum haben wir 1939 das Memelgebiet verloren?
LTStraipsnyje analizuojama, kodėl 1939 metais Lietuva prarado Klaipėdos kraštą, aptariama Klaipėdos krašto administracinė sąranga ir Lietuvos vidaus politikos ypatumai. Klaipėdos kraštas buvo tvarkomas pagal vokiškus principus, o vokiečių administracija buvo gerai sustruktūruota ir turėjo didelę darbo patirtį. Administracinėse ir savivaldybių įstaigose dirbo valdininkai, baigę Vokietijos aukštąsias ir specialiąsias mokyklas, tinkamai parengti šiam darbui, griežtai vykdė įstatymus, žiūrėjo tvarkos, sugebėjo pasirodyti vietos gyventojams ne tik kaip įstatymų saugotojai bei vykdytojai, bet ir kaip patarėjai, savivaldos teisių gynėjai, todėl vietiniai gyventojai jais pasitikėjo labiau nei iš Kauno siunčiamais arogantiškais valdininkais, menkai suvokusiais Klaipėdos krašto specifiką. Sėkminga iš Kauno diriguoto sukilimo inscenizacija, nesukėlusi didesnio vietos žmonių pasipriešinimo ir tarptautiniu požiūriu pakankamai sklandus Klaipėdos krašto inkorporavimas į Lietuvos valstybę valdininkams Kaune pažadino nepagrįstų iliuzijų, kad ir toliau čia bus galima tvarkytis jėgos politikos principu, panašiai kaip ir Didžiojoje Lietuvoje. Klaipėdos kraštui tapus Reicho dalimi, Lietuvos įstaigos neįstengė net organizuotai ir tvarkingai evakuotis, tai rodė, kad Lietuva Klaipėdos krašte veikė be politikos ir plano, o tai ir lėmė Klaipėdos krašto praradimą.
