Miesto ritualai: alternatyvūs scenarijai viešosiose erdvėse
LTNagrinėjant miesto ritualų mechanizmą, straipsnyje aptariama miesto kaip kasdienybės praktikų dinamiško lauko sąvoka ir aktualizuojamas santykis tarp miesto erdvinių struktūrų, miestiečių emocinės ir kūniškosios patirties bei taisyklių ir konvencijų, įsiterpusių į erdvines struktūras. Erdvinių praktikų sąvoka yra išskiriama į pasyviąsias praktikas, kuriomis atkuriami tradiciniai kasdienybės scenarijai, ir aktyviąsias praktikas, atskleidžiančias vietos paslėptą potencialą. Viena iš miesto erdves praplečiančių veiksmų formų yra meninės intervencijos, skatinančios miestelėnus naudotis erdvėmis naujais būdais. Aktyvaus miestiečių dalyvavimo ir interpretavimo reikalaujančios meninės intervencijos formuoja miesto ritualus, t. y. pasikartojančius simbolinius veiksmus, susijusius su tam tikra vieta. Miesto ritualai turi ilgalaikį poveikį viešosioms erdvėms, keisdami konkrečios vietos „choreografiją“ ir performuodami jos „emocinį krūvį“. Pavyzdžiui, noro sugalvojimo, atliekant paprastą veiksmą tam tikroje miesto vietoje, ritualas keičia įprastą praeivių choreografiją ir pripildo vietą juoko ir vilties. Dažniausiai miesto ritualai yra susiję su tam tikru artefaktu: Vilniuje „Stebuklo“ plytelė Katedros aikštėje pakeitė praeivių, pradėjusių kūniškai interpretuoti plytelės reikšmę, choreografiją.Naujų miesto ritualų reikšmė ir emocijos plinta tarp miestelėnų ir tampa vietinių gyventojų bei turistų traukos vieta. Naujų ritualų formavimas, diegiant interaktyvius meno objektus ir kuriant paprastus alternatyvių viešųjų erdvių naudojimo scenarijus, gali tapti veiksmingu būdu inicijuoti viešą diskusiją apie neaktyvių viešųjų erdvių problemą, parodant galimus jos sprendimų būdus, įsišaknijusių erdvinių struktūrų ir kūno patirties sąveikos požiūriu. Siekiant paskatinti aktyvų miestiečių požiūrį į kasdieninę miesto aplinką, situacininkai pasiūlė idėją kurti „emociškai veikiančias situacijas“. Trikdydami įprastus ritmus ir trajektorijas, miesto meninės intervencijos, „flashmobai“ bei miesto žaidimai sugriauna tradicinę, rutininę vietos „choreografiją“ ir siūlo alternatyvius elgesio viešojoje erdvėje scenarijus. Todėl miesto meno intervencijos gali būti laikomos erdvinių struktūrų ir socialinės tvarkos kūrybinės konceptualizacijos priemone, įtraukta į miesto erdvę. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Erdvės percepcija; Meno intervencijos; Miestas; Miestelėnai; Miesto erdvė; Miesto ritualas; Ritualas; Vieša erdvė; Šiuolaikinis menas; Art interventions; Citizens; City; Contemporary art; Perception of space; Public space; Ritual; Urban ritual; Urban space.
ENBy analyzing the mechanism of urban rituals, the paper refers to a concept of the city as a dynamic field of everyday practices and actualizes the interconnection between urban spatial structures, citizens' emotional and bodily experience, and rules and conventions, which are embedded in spatial structures. Following the notion of "spatial practices" it is distinguished between passive practices, which reproduce conventional everyday scenarios, and active practices, which reveal the hidden potential of the place. One of the forms of practices that extend the functions of urban spaces is urban art interventions, which encourage citizens to use the space in a new way. Those urban art interventions, which imply an active interpretation and bodily participation of citizens, enable the formation of urban rituals, i. e. repetitive symbolic actions, which are connected with the particular place. Urban rituals produce a long-term impact on the public space by changing "choreography" of the particular place and (re)forming its "emotional scape". For example, a ritual of making a wish by performing a simple movement at some special place in the city, changes usual choreography of passers-by and saturates the place with fun and hope. As a rule, urban rituals are connected with a certain artefact: in Vilnius case an installation of a tile with words "Miracle" to the Cathedral sq., has changed the choreography of passers-by, who started interpreting a meaning of the tile in bodily way, by jumping and turning round.The meanings of new urban rituals and emotions are collectively shared by citizens and become a point of attraction for locals and travellers. Forming of new rituals by installing interactive art objects and by introducing simple scenarios of alternative use of public spaces could be considered as an efficient way to initiate a public discussion on the urgent topics of deactivated public spaces, demonstrating possible solutions of the problem, which are rooted in the understanding of the interplay between the spatial structures and bodily experience. The idea to arrange "emotionally moving situations" for to activate reflexive attitude of the citizens toward everyday urban settings was proposed by situationists. By disturbing usual everyday rhythms and trajectories, urban art interventions, flash mobs and urban games establish a reflexive distance with the usual, routine "choreography" of the place and propose alternative scenarios of behaviour in public space. Therefore urban art interventions can be considered as a tool for creative reconceptualization of spatial structures and social order, embedded in urban space. [From the publication]
