LTVandens motyvas yra daugiareikšmis, be abejonės, tai amžinas kultūros motyvas. Tarp daugelio įvairių gamtos motyvų didelio populiarumo sulaukė tie, kurie buvo susiję su vandens simbolika. Įvairūs vandens reiškiniai XIX a. tapo žavėjimosi ir meninio vaizdavimo objektu. Romantizmo karta nubrėžė šio motyvo pateikimo literatūroje - ypač poezijoje - būdus, kurie įgyvendinti vėlesniuose kūriniuose. Tai patvirtina daugybė eilėraščių, skirtų upėms. Tarp jų - Stanislawo Moniuszkos dainos. Nemuno ir Nėries motyvai randami trijose Moniuszkos lyrinėse dainose - dvi sukurtos pagal A. Mickevičiaus poeziją ir Odynieco dueto žodžius. Tekančios upės vandenys paprastai turi apsivalymo semantikos bruožų, o ežero vanduo dažnai pateikiamas kaip tamsus ir paslaptingas. Mickiewicziaus baladėse, kurioms muziką sukūrė Moniuszką, kalbama apie įvykius prie Svitezio ežero.