Levo Karsavino kontekstai
LTMinint Levo Karsavino 120-ąsias gimimo metines, straipsnis skirtas filosofo asmenybei ir jo vietai Lietuvos kultūros gyvenime. Darbe keliami klausimai: Kas yra Lietuva Karsavinui ir Karsavinas Lietuvai? Ar Karsavinas yra gyva mūsų kultūros asmenybė, su kuria įmanomas prasmingas dialogas, nepaisant galimo pažiūrų ir koncepcijų nesutapimo? Autorių domina Karsavino santykio su Lietuva aspektai, jo gyvenimo ir kūrybos kontekstai. Publikacijoje aptariamas Karsavino atsiradimas Lietuvoje ir kūrybinė dvikalbystė. Pabrėžiama, kad kuriant lietuviškai ar bendraujant su Lietuvos filosofine bendruomene, Karsavinui rūpėjo rasti pagrindinių savo sistemos sąvokų lietuviškus atitikmenis. Autorius teigia, kad nepakanka vien šlovinti kūrybingo Kauno dešimtmečio, derėtų Karsavino veikalus versti į lietuvių kalbą. Straipsnyje apibūdinamas Karsavino filosofavimo stilius, religinis filosofijos pobūdis ir filosofinė koncepcija, kuri Lietuvoje plačiau nepaplito. Plačiau aptariamas teologinis mąstymo būdas, plėtotas greta mokslinio, filosofinio ir poetinio. Konstatavęs Karsavino mąstymo stilių įvairovę, straipsnio autorius sukuria dar vieną mąstytojo kūrybos svarstymų kontekstą – jo palikimą aptaria postmodernizmo akiratyje. Postmodernizmas – antrosios XX amžiaus pusės reiškinys, o Karsavinas kūrė modernizmo epochoje. Karsavino kūryba, jo mąstymo būdas primena postmodernistinį. Apibendrindamas įžvalgas, autorius teigia, kad Karsavino raštai, mąstymo būdas, idėjos, formos yra vaisinga dirva postmoderniems kūrėjams.Reikšminiai žodžiai: Greimas, Julius, Algirdas; Karsavinas, Levas; Levas Karsavinas, Lietuvos filosofijos istorija, modernizmas filosofijoje, intelektualai tremtyje; Maceina, Antanas; Postmodernizmas; Sezemanas, Vosylius; Greimas, Julius Algirdas; Karsavin, Lev; Lev Karsavin, history of Lithuanian philosophy, modernism in philosophy, intellectuals in exile; Maceina, Antanas; Postmodernism; Seseman, Vasily.
ENNoting the 120th anniversary of the birth of Lev Karsavinas, the article is dedicated to his personality and his importance to Lithuanian cultural life. The following questions are analysed: What does Lithuania mean for Karsavinas and what does Karsavinas mean for Lithuania? Is Karsavinas a living person in our culture with which a meaningful dialogue is possible, despite the possible mismatch between attitudes and concepts? The author is interested in the aspects of relationship between Karsavinas and Lithuania, his life and creative contexts. The publication discusses Karsavinas' appearance in Lithuania and the creative bilingualism. It is emphasized that it was important for Karsavinas to find the main Lithuanian equivalents of his system's terms when creating content in Lithuanian and socializing with Lithuania's philosophical community. The author argues that simply glorifying the creative decade of Kaunas is not enough, the work of Karsavinas should be translated into Lithuanian language. The style of Karsavinas philosophy, the religious approach to philosophy and philosophical conception are described in this article, although the mentioned conception did not spread widely throughout Lithuania. The theological way of thinking was further analysed along with the scientific, philosophical, and poetic ways. Noting the diversity of thinking styles, the author of the article creates another context of reflection in his legacy to discuss postmodernism. Post-modernism is a phenomenon from the second half of the 20th century, and Karsavinas created during the modernist era. The creations of Karsavinas and his way of thinking is similar to the post-modern ones. Summarizing the insights, the author states that Karsavinas' writings, the way of thinking, ideas, and forms are the inspiration for post-modern creators.
