Egzistencinė-ontinė Kristijono Donelaičio teleologija "nestabilaus vakuumo" naradigmoje
LTTotalinė aplinkos pertvarka redukuoja natūralių procesų ritmų, ciklų, sekų ir etapų nuoseklumą, perėjimus ir perimamumus. Savaiminių-kosminių ritmų ignoravimas civilizacijos tapsme išprasmina ir paties mikrokosmo (visuminio žmogaus) esaties pagrįstumą. Egzistencinė „būti – nebūti“ situacija fundamentiniu, giluminiu lygiu izomorfiška kosmologinei „nestabilaus vakuumo“ teorijai, aiškinančiai Visatos būties atsiradimą kaip kosminio vakuumo bangavimo ciklo išdavą (M. Epšteinas). Gamtos būties ciklų stabilumas ir jo nepaliaujamo palaikymo bei stiprinimo būtinybė suponuoja žmogiškojo proto ir dvasios „valios būti“ vektorių, t. y. atsakomybės kosmo-mikrokosmo „ne-alibi-būtyje“ dispoziciją. Kristijonas Donelaitis, analogiško istorinio-kultūrinio perėjimo iš viduramžių į Naujųjų laikų Apšvietos epochą amžininkas savo poemoje atspindi gamtinio-ontinio kosmoso ciklines universalijas (metų laikus) ir žmonių bendruomenių bei asmenybių (de)ontologinių „pasirinkimų būti“ modusus, dimensijas bei jų ypatybes specifinėse protestantiškos kultūros ir beteisių būrų egzistencinės „pareigos būčiai“ sąlygose. Jų kontekste poemoje atskleidžiami ir išryškinami tautiniai lietuviško charakterio bruožai, adekvatūs teleologinei-deontinei paties poeto naradigmai (naratyvas + paradigma). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būtis; Kristijonas Donelaitis; Egzistencija; Kosmosas; Naradigma; Ontologija; Pasaulėbūtis; Teleologija; Vakuumas; Being; Cosmos; Donalaitis, Kristijonas; Existence; Naradigm; Ontology; Teleology; Vacuum; World-being.
ENThe article deals with main philosophical problems in the Kristijonas Donelaitis poem "The Seasons". It is an ontological legitimization of the way of life of the peasants as serfs in 18th century Prussia. The aim of this investigation is to expose the interconnections between the interaction of natūrai elements with the day-to-day work of the peasant community and point out the fundamentai rhythms of the changes of nature by the impacts of the regularities of the development of the universe. In the context is risen the necessity of choice between opposing alternatives – non-existence and non-non-being in the outcome of the unstable vacuum undulation (in accordance with the new cosmological viewpoint). In the poem "Courage to Be" he expresses a conscious choice of non-non-being by working coexistence with nature and its cosmic rhythms as a ground of universal harmony. [From the publication]
