M. K. Čiurlionis, malarz i kompozytor w kontekście kultury europejskiej przełomu wieków

LTLietuvos dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis (1875-1911) yra labai charakteringa XIX-XX a. sandūros figūra. Vakarų Europoje jis geriau žinomas kaip dailininkas, daugybė parodų nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos išgarsino jį mokslininkų tarpe ir visuomenėje. Tačiau Vakaruose beveik nežinomas M. K. Čiurlionis-kompozitorius. Straipsnyje aptariama M. K. Čiurlionio, tiek dailininko, tiek ir kompozitoriaus, kūryba platesnėje kultūrinėje perspektyvoje. Įdomu pažymėti, kad daugelio amžių sandūros dailininkų kūryboje jaučiama okultizmo, spiritizmo ir teosofijos įtaka. Tai matoma ir M. K. Čiurlionio darbuose. Galima išvesti paralelę tarp A. Šionbergo ir M. K. Čiurlionio darbų bei kūrybos raidos. Tai padeda įsivaizduoti, kokius raidos etapus muzikoje ir dailėje būtų praėjęs lietuvių menininkas, jei būtų gyvenęs ilgiau. Jo vėlyvieji darbai rodo, kad M. K. Čiurlionis galėjo peržengti tradicijų ribas tiek vizualiniuose menuose, tiek muzikoje.

ENM.K. Čiurlionis (1875-1911), a Lithuanian painter and composer is a very characteristic figure at the turn of 19th and 20th century. In the West Europe he is best known as a painter, a number of exhibitions from the late 70-is until now made him known for both the scholars and the public. As a composer he is almost unknown in the West. The article concerns with Čiurlionis work, both as a painter and as a composer, seen in the broad cultural perspective. It is very interesting to notice the influence of Occultism, Spiritualism and Theosophy on many artists at the turn of the Century. The same influence seems to be at work by Čiurlionis. One may venture a daring parallel between the work and development of A. Schoenberg and of M.K. Čiurlionis. This could help to imagine, what kind of development Čiurlionis might have been going through, both in his paining and in his composition, if he was lived a bit longer. His last artistic achievements seem to show, that he had an ability to exceed the limits of tradition both in visual arts and in music.