Onutė Narbutaitė's oratorio "Centones meae urbi": cultural memory and its musical representation

LTPrisiminimo menas nuo seno siejamas su atminties vietomis. Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ – skirta Vilniui – jos gimtajam miestui, kupinamam prisiminimų, kolektyvinės atminties vietų. Oratorija atspindi įvairius miesto kultūrinius sluoksnius, įvairialypių praeities sanklodų sąveiką dabartyje. Modernizmas siekė suformuoti tautinę tapatybę, o postmodernizmas atkreipė mūsų dėmesį į tai, kad praeitis yra įvairi, nevienalytė, daugiasluoksnė. Globaliame pasaulyje nacionalinė retorika tampa difuzine. O. Narbutaitės oratorijos turinys neabejotinai yra patriotiškas. Vis dėlto ji lietuviškos tematikos neiškelia aukščiau lenkiškos ar žydiškos. Daugiakultūrėje oratorijos kompozicijoje atsiskleidžia Vilniaus kultūrinė įvairovė. Ji atliekama lietuvių, lenkų, lotynų, jidiš ir kitomis kalbomis, taip sukurdama Lietuvos sostinės kaip dvasinio Europos centro muzikinį paveikslą. O. Narbutaitės oratorijoje atskleista kultūrinė atmintis būdinga konkrečiai vietai, tačiau ir globali. Oratorijos tekstas liudija apie subtilią Vilniaus dvasios pajautą. Į oratorijos tekstą įtrauktos ištraukos iš Senojo Testamento raštų, Č. Milošo, A. Mickevičiaus ir M. Kulbako kūrinių, nemažai kitų citatų. Oratorija yra šiuolaikinis atminties meno kūrinys. Straipsnyje aptariama kūrinio struktūra ir muzikinės raiškos priemonės. Apibendrinime teigiama, kad oratorija atskleidžia daugiakultūrinio Vilniaus slėpinius.