LTStraipsnyje analizuojamos J. Juzeliūno tautinio identiteto paieškos jo kaip muzikologo veikloje ir tautiškumo tema ir raiška jo muzikinėje kūryboje. J. Juzeliūnui buvo itin svarbios nacionalinio identiteto raiškos galimybės muzikoje, ir jis jas pirmiausia nagrinėjo kaip muzikologas, studijuodamas lietuvių folkloro struktūrines ypatybes. Kelionės į Afriką ir Aziją leido susipažinti su kitų žemynų muzikine tradicija. Šis neeuropinių muzikinių kultūrų tyrinėjimas J. Juzeliūnui leido plačiau atskleisti lietuvių muzikos specifiką pasauliniame kontekste, ir tai atsispindėjo ir jo muzikos kūriniuose. Aptariama J. Juzeliūno harmonijos sistema, harmonijos lietuviškumo paieškos, jo tonacinės harmoninės sistemos raida, polifoninė technika, ritmikos ir koloristikos naujovės. Nagrinėjamos J. Juzeliūno pažiūros į tautiškumą globalizacijos kontekste. Jo manymu, kiekviena pasaulio kultūra yra išsirutuliojusi iš liaudies dvasios gelmių. J. Juzeliūnui buvo nesuprantamas su globalizacijos procesais prasidėjęs tautiškumo ignoravimas, kurį jis laikė tuščia arogancija, nes, jo manymu, negali būti jokio menininko kaip abstraktaus pasaulio piliečio, menininkas visuomet yra tam tikros konkrečios kultūros atstovas. Šiuolaikinė muzika, kiek tai liečia nacionalinį charakterį, turėtų būti ne pilka, unifikuota masė, o turtinga spalvų ir atspalvių vaivorykštė.