Vytautas Bacevičius's creative evolution: towards cosmic music

LTStraipsnyje aptariamas kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus gyvenimas ir kūrybinis kelias. Analizuojamas jo kūrybinis procesas ir kosminės muzikos samprata, siejama su žmogaus vidinės, dvasinės visatos išraiška. Emigracijoje JAV gyvenęs kompozitorius daugelį savo minčių išdėstė laiškuose, kuriuos siuntė artimiesiems ir draugams. Laiškuose atsispindi autoriaus idėjų visuma, kurioje dominuoja trys pagrindinės sąvokos: absoliuti muzika, atonalumas, forma. V. Bacevičiaus kūrybinę evoliuciją sudaro keturios stilistinės fazės: ankstyvoji eklektiškoji (iki 1926 m.), modernioji (iki 1939 m.), klasicistinė (iki 1956 m.) ir kosminės muzikos (kai kompozitorius apsigyveno Bridžporte ir Niujorke). Pastarasis etapas – kūrybinės raidos apogėjus ir estetinių postulatų įgyvendinimas. V. Bacevičius muzikoje derino savitas formos ir estetikos kategorijas. Jo kūrybai būdinga tonalumo, atonalumo ir pantonalumo sintezė; formalių struktūrų nuoseklumas; teminio motyvo ir tekstūrinių atspalvių kaita. Darbe plačiau analizuojama V. Bacevičiaus kosminės muzikos idėja, kuri kilo modernizmo laikotarpiu, kai kompozitorius gyveno Kaune ir domėjosi avangardinio meno raida. Šią idėją jis išplėtojo Amerikoje. Kosminio įkvėpimo idėja praturtino meninės vaizduotės erdvę, atspindėjo meditacines būsenas, susitelkimą į save. Okultiniai eksperimentai padėjo išrasti originalų grafinį muzikos užrašymo būdą. V. Bacevičiaus kosminė muzika atspindi archetipinį tikėjimą žmogaus ir visatos tapatumu, mikrokosmo ir makrokosmoso vienybe.