Grožis: grįžimas prie estetikos Greimo keliu

LTTyrimo koncepcija formuojama iš Algirdo Juliaus Greimo (taip pat ir iš susirašinėjimo su Aleksandra Kašubiene) jutiminės estetikos, Arvydo Šliogerio filosofijos, Jono Aisčio ir Vytauto Mačernio poetinės percepcijos. Šiuolaikinėje humanistikos erdvėje grožis, rodosi, kertasi su patirtimi, kasdienybe ir grįžimu prie sąmoningumo. A. J. Greimo vėlyvieji laiškai – unikalios patirties medžiaga, sujungianti kasdienybę ir kūrybą. Estetiniu jutimiškumu grožis siejasi su patirties reiškiniu ir fenomenologija. Literatūros semiotika ir fenomenologija yra laikomos humanistinės minties kryptimis, įkvepiančiomis viena kitą ir būdingoms A. J. Greimo vėlyvajai emocinei laikysenai. Daroma išvada, kad gyvybingas grožio ir estetikos jausmas kyla iš kūno sąmoningumo ir sąmoningos kūno kalbos. Grožio jausmas liudija sąmonės gyvybingumą.

ENThe conception of the study is formed from the sensual aesthetics of Algirdas Julius Greimas (it also includes the letters to Aleksandra Kašubienė), philosophy of Arvydas Šliogeris, poetical perceptions of Jonas Aistis and Vytautas Mačernis. Beauty in modern humanistic horizon seems to be concurrent to experience, commonness and return consciousness modi. Greimas's late letters are the material of unique experience, and it fuses together the levels of everyday and creation. In the way of aesthetic sensualiness, beauty is related to the phenomena of experience and phenomenology. Semiotics and phenomenology of literature are treated as the tendencies of humanistic thought that inspire each other and that are evident in late Greimas's emotional attitude. The conclusion is made that live sense of beauty and aesthetics arises out of body's consciousness and consciousness's body language. The sense of beauty witnesses the vitality of consciousness.