Horror of beauty: altervention of new realities

LTStraipsnyje siekiama parodyti teroro vaidmenį veikiant propagandai - instrumentui, atveriančiam naujas religines, nacionalines, klasines ar specifinių grupių grožio patirtis, taip pat prieštaravimus ar net psichikos traumas kaip tokių represinių veiksmų padarinius. Grožis straipsnyje aiškinamas kaip logocentrinis įkūnyto idealo efektas. Tačiau tai nereiškia, kad grožis negali būti kitoks nei logocentrinis. Vis dėlto mes nenagrinėjame kitų atvejų. Propagandos procese teroras yra naudojamas tam, kad formuotų tikslines subjekcijas (subjektyvų paklusimą) tam tikriems diskursams ar logosui. Tam, kad formuotų tikslingą socialinę tikrovę, įtikinėjančios institucijos veikia individualią pasąmonę (klasinius ar tautinius „instinktus“), kolektyvinius archetipus ir mitus, taip pat diskursyvų sąmoningumą. Daugeliu atvejų viešasis siaubas yra papildomas estetinėmis substitucijomis (pakaitalais), kurios yra naujo politinio ar kultūrinio grožio ir naujų simbolinių organizacijų altervencija. Straipsnyje naujų estetinių organizacijų kūrimas ir veikla nagrinėjami vienu požiūriu: kaip tikslingas institucinis įtikinėjimas veikia vietos žmones. Pasak Carlo Gustavo Jungo, gąsdinantys archetipai ir susiję individualūs kompleksai redukuoja žmones į ikižmogišką būseną.Tačiau jis beveik netyrinėjo realios galios naudojimo politiniame procese, pavyzdžiui, šventosios inkvizicijos teismų, viešojo giljotinavimo, nacistinių koncentracijos stovyklų ar to, kaip sovietinis NKVD kankino šimtus tūkstančių žmonių; neanalizavo Gulago sistemos ir prievartinio darbo stovyklų, kaip masinės naujų simbolių įkūnijimo praktikos, - pavertimo jų gyvenimo dalimi, subjekto kūnu. Straipsnyje plėtojamas požiūris, kad simbolinis sąmoningumo procesas ir realios režimų praktikos yra vienodai reikšmingos, aiškinamas teroro vaidmuo propaguojant naujas grožio formas. Siekiama parodyti, kad sistemingas politinis teroras ir propaganda apvalo mūsų sąmonę arba redukuoja ją iki gyvulio (žvėries) būvio, kad būtų sukurta nauja patirtis arba atskleistos senos, bet paslėptos, menamai esminės, tikrovės percepcijos formos, taip pat ir estetinė. Siaubas ir ideologinis grožis yra pagrindinės priemonės iš naujo įtvirtinant ideologines subjektyvybes, taip pat tai instrumentai, sukuriantys vadinamąją esmės, arba jauną tautą, ant kažkokių istorinių šaknų. Straipsnyje nagrinėjamos proto apvalymo strategijos ir metaforos, taip pat redukcija į gyvulio pakopą ar dionisiškojo prado išlaisvinimas revoliucijų laikotarpiu ar per restauraciją.