Магическая музыка «сутартинес» как символ гармонии и порядка

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Магическая музыка «сутартинес» как символ гармонии и порядка
Alternative Title:
"Sutartines": magical music as a symbol of harmony and order
In the Journal:
Etnolingwistyka (Lublin). 2001, 13, p. 179-196
Keywords:
LT
Muzika / Music.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje teigiama, kad polifoninės lietuvių dainos – sutartinės – yra archajinės apeiginės muzikos pavyzdžiai, kuriuose atlikėjų balsai ir judėjimas yra simbolinio pobūdžio ir atspindi pasaulio harmoniją bei kosminę tvarką. Maginė muzikos funkcija grindžiama melodijos bei teksto struktūra ir konkretaus kūrinio atlikimo būdais. Svarbus sutartinių magijos elementas yra atlikėjo balso tembras, balsių pabrėžimas ir garsažodžių kūrimas. Tembras yra garsinis fonas dainos sukūrimui. Sutartinių melodija neturi pabaigos, ji tęsiasi simboliniu ratu. Čia trūksta pradžios, kulminacijos ir pabaigos. Ritminis pasikartojimas sukuria pulsavimo efektą, leidžiantį atlikėjams ir klausytojams pasinerti į hipnotizuojančią amžinybę, tai įprasta ir mantrose. Taip pat lietuvių sutartinės yra panašios į indų mantras garsų naudojimu, t. y. vieno žodžio kaita, pvz. laduto ladoto lodata ir pan. Sutartinėms būdingas kartojimas „lado“ randamas ir slavų apeiginėse dainose, dažnai palydimas plojimu, greičiausia turi gilesnę mitologinę prasmę, panašią į tam tikrus ženklus dievams sakraliniuose sen. indų Rigvedų tekstuose. Sutartinių giedojimą galima palyginti su audimu, naudojamos verbalinės-muzikinės formos ir atitinkami judesiai, todėl atsirado speciali giedojimo žymėjimo sistema, besiremianti kvadratėliais grafiniame lape, o ne natomis ir penklinėmis. Balsų susiliejimas į uždarą ratą sutartinėse sukuria varpo garsą, leidžiantį pajusti harmoniją su pasauliu. Žodis „sutartinė“ kilo iš lietuvių kalbos veiksmažodžio „sutarti“. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Lietuva, liaudies muzika, sutartinės, magija, simboliai, tvarka, harmonija; Sutartinės, polifonija, ritualas, Rigveda, mantra; Lithuania folk music, sutartinės, magia, symbols, order, harmony; Sutartinės, polyphony, ritual, Rigveda, mantra.

ENA claim is made that polyphonic Lithuanian songs called sutartines are examples of archaic ritual music in which the sounds and movements of the performers are symbolic in nature and reflect the world's harmony and cosmic order. The magical function of the music is based on the structure of the melody and text, as well as on the way in which a particular piece is performed. An important element of the magic of sutartines is the very timbre of the performer's voice, emphasizing vowels and creating the 'gaggling' or 'cackling' effect. The timbre is a 'sound mask' put on with the intention of preforming a song. The music of sutartines flows in an endless symbolic circle. It lacks signals of the beginning, culmination and end. Rhythmic repetitions of formuli create a pulsating effect, thanks to which the performers and the listeners can be emmersed in hypnotic timelessness, as it is done in Tantric mantras. The choruses of Lithuanian sutartines resemble Hindu mantras also due to various plays on sounds, e.g. modifications of one word, such as laduto ladoto lodata, etc. The characteristic chant łado also present in Slavonic ritual songs accompanied by clapping, probably had a deeper mythological sense, similarly to certain apostrophes to deities in sacral texts of Old-Hindu Rig-Veda. Singing sutartines can be likened to weaving with the use of verbal-musical formuli and appropriate movements, which is why a special notation for recording the singing has been introduced, based on little squares on graph paper, rather than on notes and the staff. Merging of voices and performing sutartines in a closed circle creates the effect of bell sounds, which enable one to experience harmony with the world. The term sutartines derives from the Lithuanian verb sutarti 'be in harmony, tally'. [From the publication]

ISSN:
0860-8032; 2449-8335
Related Publications:
Ryto ratų ritimai : pagrindinio kosmologinio modelio rekonstrukcija su etimologiniais priedainiais / Dainius Razauskas. Vilnius : Pradai, 2000. 229 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/55576
Updated:
2020-07-28 20:26:26
Metrics:
Views: 31
Export: