Švietimo reformos eiga Lietuvoje

LTŠvietimas - valstybės remiama prioritetinė Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautos solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą. Visuotinumas būdingas be išimčių visoms šiandienos gyvenimo sritims: ekonomikai, kultūrai, politikai ir, be abejo, švietimui. [...] Lietuvos švietimą reikia suvokti kaip neatskiriamą tautos kultūros dalį, kaip visuomenės ūkinės galios ir gerovės pagrindą. Formuojant savo švietimo sistemą reikia gerai matyti supančią aplinką. Europos Sąjungoje yra išskirtas pagrindinis tikslas — „sukurti Europą kaip mokymosi visą gyvenimą erdvę". Kartu buvo pripažinta, kad tai įmanoma padaryti tik radikaliai keičiant požiūrį į švietimą, tik keliant jam naujus tikslus ir uždavinius, t. y. jį reformuojant. Dabartiniu metu Lietuvos švietimui būdingos permainos ir reformos. Siekiant užtikrinti Lietuvos žmonėms prasmingą gyvenimą, švietimo sistemoje kuriami strateginės veiklos planai, siekiama įgyvendinti tam tikrus tikslus. Šio straipsnio tikslas - apžvelgti švietimo reformos įstatyminę bazę, reformos etapus, švietimo sistemoje įvykusius pokyčius, panagrinėti jų pagrindinius principus ir uždavinius, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

ENEducation is a number one priority of the state‘s development supported by the Republic of Lithuania. It is based on national and universal humanistic values, democratic principles and universally recognised human rights and liberties. Education is a key to cultural, social and economic progress, individual and national solidarity, tolerance, and cooperation. Universality is characteristic of all walks of a modern life, be it economics, culture, politics or education. [...] The Lithuanian system of education shall be perceived as an inseparable part of national culture, as the key to economic power and welfare. Thus, an educational system shall always be defined against the background of the surrounding environment. The European Union has as its goal „establishing a European area of a lifelong learning“. Moreover, it recognises the necessity to radically change approach to education and set new aims and objectives, i.e. the need of reform. At present the Lithuanian system of education is in the process of change and transformation. In order to ensure a meaningful life to people of Lithuania, the educational system is regulated by strategic activity plans and tries to attain certain goals. The aim of this article is to review the legislative framework and stages of the educational reform, changes which have happened in the educational system, analyse their key principles and objectives following the restoration of Lithuania‘s independence.