LTStraipsnio autorė apžvelgia išskirtinio lietuvių teatro menininko Liudo Truikio sukurtus sceninius kostiumus. Teatro kostiumas – reikšminga, iki šiol netyrinėta L. Truikio kūrybos sritis. Šio darbo tikslas – pasiaiškinti, kaip ryški individualybė suprato kolektyvinio meno reikalavimus ir formavo naują požiūrį į pasyvų teatro komponentą – scenos kostiumą. Liudas Truikys pasižymėjo novatorišku požiūriu į teatro meną. Dailininko biografija pateikia nemažai faktų, rodančių išskirtines scenografo charakterio savybes, kurios neabejotinai lėmė savitą meninį braižą, idealistinius kūrybos vertinimus ir išskirtinį likimą. L. Truikio savitas požiūris į kostiumą ėmė formuotis XX a. 4 dešimtmetyje. Analitinės dailininko savybės išryškėjo jo požiūryje į dramos ir operos spektaklio atlikėją. Tyrinėdami dailininko kostiumų eskizus matome, kaip įdėmiai jis analizavo vaidmenis, siekė spektaklio kūrėjams padėti maksimaliai atskleisti herojų. Tikėtina, kad L. Truikys buvo gerai išstudijavęs Europos dailės ir teatro novatorių kūrybą, kurioje dominavo siekis pakeisti nusistovėjusias meno taisykles, išvaduoti teatro aktorių iš psichologinės vaidybos, sukurti monumentalią, išgrynintą meninę kalbą, atskleisti įvairiapusį atlikėjo talentą. Liudo Truikio idealizmas padėjo teatre atrasti aktyvųjį vaizdinės spektaklio kalbos pradą, sukurti vizualinio teatro modelį, tačiau dailininkui tai kainavo brangiai. Jis liko vienišas, teatre taip ir netapęs savu. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Teatras; Scenografija; Teatro kostiumai; Theatre; Stage design; Theatre costume.
ENThe author of the article discusses stage costumes designed by an outstanding Lithuanian artist Liudas Truikys. Stage costumes constitute an important, yet previously unexplored part of L.Truikys’ creative work. The goal of this research is to explain, how this bright person understood requirements of collective art and shaped new attitudes towards a passive component of the theater – stage costume. Liudas Truikys stood out for his innovative approach to theater arts. Within the biography of the artist, one finds many facts demonstrating exceptional character traits, which – without a doubt – determined specific artistic style, idealistic assessments of creative work, and exceptional fate. L.Truikys’ distinctive approach to costume began to emerge in 1930ies. Artist’s analytical traits came to light in his view on a drama and opera play performer. By exploring the artist’s costume sketches, we notice how meticulously he analyzed roles, aimed to help directors of a play to reveal fully a character on stage. It is likely that L. Truikys was well versed in works of European art and theater innovators, which were dominated by aspiration to change established art rules, to liberate theater actors from psychological acting, to create a monumental, purified artistic language, to reveal multifaceted talent of a performer. The idealism of Liudas Truikys helped us to find in the theater an active element of visual language of a play, to create a theater model, though the artist has paid a high price for that. He remained lonely, unable to find his place in the theater.