Agoniškojo romantizmo ideologas

LTStraipsnyje aptariami Petro Juodelio straipsniai ir detaliau analizuojamas žurnale „Pjūvis“ 1929 metais paskelbtas tekstas „Romantiškas idealizmas grįžta...“, kuris išreiškė naują intelektualų kartos kultūrinę programą. Juodelis savo straipsniu aiškiai programavo iš Vaižganto perimto kultūrinio diskurso tąsą. Tai modernistinės kultūros diskursas, susiformavęs Lietuvoje kartu su aiškia romantinio idealizmo sugrąžinimo savimone. Juodelis romantizmą suvokė plačia pasaulėjautine prasme. Romantizmas – jam istorinis reiškinys, ateinantis kartu su nacionaline buržuazija kaip jos pasaulėjautos ir kūrybos saviraiška. Svarbiausia lietuvių kultūrai – tai suaugimas su savo kultūros istorijos esme. Bet šita esmė jam atrodė ne lietuviškas kaimas, o Vilnius su lenkiškai bajoriška kultūra. Aptariamas Juodelio straipsnis – neoromantinio diskurso finalinės fazės programa. Jame teigiama būtinybė kultūrą vėl grąžinti prie romantinio idealizmo tradicijos, tačiau teigimo forma pesimistiška. Juodelis – antiromantiškiausias lietuvių neoromantizmo dalyvis. Jis dar laikėsi dichotominio romantizmo ir realizmo priešpriešos modelio, bet jau demonstravo jo nepakankamumą naujai kultūrinei situacijai nusakyti. Jo straipsniai – naujos kultūrinės savimonės reprezentantai. Tokios savimonės, kuri demonstruoja savo vidinį suskilimą ir prieštaringumą. Juodelis išryškino tautinių romantikų etnocentrizmo ribotumą. Jis, kaip ir Herbačiauskas ir Vaižgantas, skatino mąstyti apie platesnį daugiakalbį romantinės lietuvių kultūros modelį.

ENThe article discusses articles by Petras Juodelis and more thoroughly analyses the text "Romantiškas idealizmas grįžta..." ("Romantic idealism returns...") that was published in 1929 in the magazine "Pjūvis" ("Cut"). It expressed the cultural program of the new generation of intellectuals. In his article, Juodelis clearly programmed the continuation of the cultural discourse that was taken from Vaižgantas. It's a modernist culture discourse that formed in Lithuania along with clear romantic idealism self-consciousness of recovery. Juodelis understood romanticism in a broad worldly meaning. Romanticism is a historic phenomenon that comes with the national bourgeoisie as a reflection of its worldview and creativity. The most important thing for the Lithuanian culture is to fuse together with the essence of its culture's history. However, for him this essence was not a Lithuanian village, but Vilnius with culture that was close to Polish noblemen. The discussed article by Juodelis is a program of the final phase of the neo-romantic discourse. It states the need to return the culture back to the traditions of romantic idealism, but the form of stating of pessimistic. Juodelis was the most anti-romantic member of the Lithuanian neo-romanticism. He adhered to the opposite model of dichotomous romanticism and realism, but he already demonstrated that it was not enough to determine the new cultural situation. His articles represent the new cultural self-consciousness. It was such self-consciousness that demonstrates its inner split and contradiction. Juodelis highlighted the limitations of the national ethnocentrism of romantics. He, like Herbačiauskas and Vaižgantas, motivated to think about a broader multilingual model of Lithuanian culture of romanticism.