Patirties patirtis
LTPublikacijoje aptariamos patirties ir patyrimo sąvokos. Aiškinamasi, kas yra patirtis, ką reiškia patirti. Išskiriama praktinė patirtis: įgūdžiai, mokėjimai, žinojimai, kuriuos žmogus perima ir perduoda. Taip pat patyrimas-patirtis, kuri priklauso filosofijos sąvokoms. Patirtis yra slenkstis, kurio negalima apeiti, sprendžiant bet kokį žmogaus santykio su pasauliu klausimą. XX amžiaus filosofiją ir meną persmelkė patyrimų formulavimas. Egzistencialistinė filosofija sutelkia jo centrą, ištakomis susijusį su fenomenologija. Būtis, iškildama kaip filosofijos objektas, neturi prarasti savo individualumo. Atrasti save kaip egzistuojantį, žmogus gali tik patirdamas savo paties patirtį, ją suvokdamas, reflektuodamas. Tyrimas atskleidžia, kad filosofija suartėja su menu per būties asmeninio patyrimo svarbą. Iš tiesioginės patirties kuriamas emocinis menas. Iš patirties patyrimo – filosofinis, refleksinis, labiau apibendrintų formų. Tiesioginis patyrimas susijęs su juslinėmis galimybėmis patirti, su emociniu imlumu, su prigimties reaktyvumu. Patirties patyrimas yra didesnė nežinomybė: intelektas stiprina patirties reflektavimą, bet ir vykdo selektyvią atranką, slopindamas tai, kas meno ar filosofijos kūryboje gali būti itin reikšminga. Gyva patirtis yra gyvos būties liudijimas. Santykio su kitais, su tuo, kas kuriuo nors būdu yra, liudijimas dvasios turiniu. Eilėraščiai iškyla iš patirties ir į ją sugrįžta, tapdami patirties dalimi. Literatūra šiuo požiūriu yra daugybės pėdsakų pėdsakas: daugybinis pėdsakas sąmonės suvokiamoje tikrovėje.
ENThe publication discusses the concepts of expertise and experience. It is analyzed what is experience and what it means to experience. Practical experience is highlighted: skills, abilities, knowledge that people take and give to others. Experience that belongs to the concepts of philosophy is also important in this paper. Experience is the threshold that cannot be passed when solving any issue regarding the relation between a human and the world. 20th century philosophy and art were influenced by the formulation of experiences. Existential philosophy brings together its center that is associated with the origins of phenomenology. Existence as a subject of philosophy must not lose its individuality. A person can discover himself as an existing thing only by having his own experience, understanding and reflecting upon it. The research reveals that the philosophy gets closer to art through the importance of personal experience of existence. Emotional art is created through direct experience. Philosophical, reflexive, more generalized forms of art rise from feeling the experience. The direct experience is associated with sensory abilities to experience, emotional susceptibility and reactivity of nature. Having an experience is a bigger obscurity: intelligence enhances the reflection of experience, but it also carries out selection and conceals what can be significant in the creation of art or philosophy. Live experience is proof of existence. It is the proof of relations with others, with what exists in some way through the content of the spirit. Poems arise from experience and it goes back to it, becoming a part of the experience. In this way, literature is the trace of many traces: a multiple trace in the reality that is understood by the consciousness.
