LTStraipsnyje pateikiama Georgo Sauerweino lietuviškų veikalų istoriografinė apžvalga ir aptariama jo kūryba. Nuo autoriaus mirties iki šių dienų sukaupta nemaža faktografinės, biografinės ir bibliografinės medžiagos. Siekdamas humanizmo idealų, tautų bei atskiro individo lygybės ir socialinio teisingumo, Sauerweinas per visą gyvenimą tobulino savo veiklos būdus ir priemones. Jo atkaklumo ir dvasinės stiprybės šaltinis buvo tapatinimasis su Pasaulio žmogaus esybe ir poliglotiškos komunikacijos galimybė, asmenybės nepriklausomybė ir mąstymo universalumas. Sauerweiną jaudino Vokietijos imperijos vykdomas sistemingas Mažosios Lietuvos lietuvių tautinis naikinimas ir demoralizavimas. Sauerweino kūrybinio palikimo apimtį ir vertę būtina analizuoti pagal vyravusias temas, žanrą ir paskirtį. Kiekviena iš jo knygų turėjo konkretų skaitytoją ir apibrėžtą galimo poveikio aplinką. Jo lietuviškas knygas parankiausia skirstyti į keturias rūšis: publicistikos, adresų monarchams, adresų tarptautinei visuomenei, meninės kūrybos. Sauerweino publicistika subrendo Mažosios Lietuvos periodinėje spaudoje. Kelis dešimtmečius trukęs jo rašto ir spaudos darbas buvo produktyvus ir prasmingas. Jis jautriai fiksavo savo ir visos lietuvių tautos dvasinę būseną, gynė tautinę autonomiją, plėtė jos horizontą, padėjo išgyventi ir atsitiesti pačiais sunkiausiais egzistencijos momentais. Kuklios, nedideliais tiražais platinamos knygelės pranoko savo laiką, o daugelis minčių tebėra aktualios ir dabar.