LTIntelektualo buvimas įvairialypėje, įvairiasluoksnėje, įvairiarūšėje šio laiko realybėje – tokia yra esminė recenzuojamos Valdemaro Kukulo knygos „Bailiojo drąsos gyventi“ tema. Į naująją knygą sudėti pastarojo dešimtmečio straipsniai, publikuoti įvairiuose kultūriniuose leidiniuose. Regioninės kultūros savitumo apibrėžtys, kūrybos psichologija, bohemiškos elgsenos bruožai, savižudybės problema, bendražmogiškosios egzistencinės vertybės ir vertybes negailestingai bjaurojančios politinės machinacijos, intelektualo ir visuomenės santykis, nacionalinio lietuvių charakterio peržiūra, šiuolaikinės lietuvių literatūros problemos – visa tai patenka į aštuoniolikos straipsnių knygą. Šeši skyriai, į kuriuos sugrupuojami išspausdinti svarstymai, reprezentuoja atskirus intelektualinės savistabos bei stebėjimo etapus: „Tėviškės kontūrai“, „Kryžgatviai“, „Gairės“, „Tarp žmonių“, „Retrospekcija“ ir „Tarp knygų“. Recenzijoje glaustai aptariama kiekvieno skyriaus straipsnių tematika. Šią kultūrinių, literatūrinių, politinių, socialinių, visuomeninių, psichologinių esė rinktinę savotiškai suvienija, sutelkia literatūra. Literatūrą Kukulas suvokia kaip idealųjį vertybinį, moralinį, dvasinį modelį, kaip tobulosios egzistencijos provaizdį, o šiuo masteliu matuojama paviršutiniška, kompiuterizuota šiuolaikybė neišvengiamai susikompromituoja. Publikuojamuose straipsniuose išrikiuojamas būrys didžiosios literatūros mohikanų – F. Dostojevskis, H. Hesse, A. Camus ir kt., o jų nesenstančių ištarčių akivaizdoje net itin sparčiai besikeičiančių politinių aktualijų svarstymas įgyja nevienadienystės.