Litvakų dailės tradicijų tęsimas intymioje Adomo Jacovskio tapybinėje poetikoje

LTStraipsnyje aptariamas vieno intelektualiausių dabartinių Lietuvos litvakų dailininkų Adomo Jacovskio tapybos savitumas. Jame analizuojamos brandžioje dailininko kūryboje įsivyraujančių personažų ištakos, sąsajos su Augustinu Savicku, ekspresionistine ir metafizine tapyba. Ypatingas dėmesys skiriamas ryšių su litvakų tapybos tradicijomis tyrinėjimui, sąsajų su jos personažais, motyvais ir meninės išraiškos priemonėmis atskleidimui. Detaliai tyrinėjamas ilgamečio darbo scenografijos srityje poveikis Jacovskio tapybos koncepcijai, išryškinamos tragiškų ir dramatiškų motyvų įsivyravimo dailininko kūryboje gelminės priežastys, įvairiais aspektais aptariamos jo tapybos stilistinės metamorfozės, pagrindiniai evoliucijos tarpsniai, būdingiausi personažai, pamėgti motyvai, vaizdinių sistemos, plastinės kalbos savitumas ir šio savito litvakų dailininko įnašas į dabartinės Lietuvos tapybos raidą.

ENThe author of the article discusses the metaphysical and expressionistic peculiarities of Adomas Jacovskis’s mature painting, germane to Augustinas Savickas painting. He pays special attention to the Litvak’s painting traditions, motives, the artistic forms of expression and inquires in details Jacovskis’s stage designs. The author highlights the causes of tragic and dramatic tunes in the works of the painter, considers their stylistic transformations during the main stages of the painter’s development, analyzes the systems of his constructs, the peculiarities of his plastic language and the contribution to the Lithuanian Jews (Litvaks) fine arts.