LTRecenzijoje aptariamas penktasis senajai lietuvių literatūrai skirto leidinio tomas „Šešioliktojo amžiaus raštija“, kurio pagrindą sudaro poleminiai XVI a. Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų Alberto Goštauto ir Augustino Rotundo veikalai, atskleidžiantys LDK visuomeninės minties brandą, savo aštrumu, kultūra, gebėjimu polemizuoti nenusileidžiančią, o kai kada net pranokstančią kaimyninių kraštų politinę visuomeninę publicistiką. Darius Kuolys įvadiniame straipsnyje apibūdina idėjas, aptartas šiuose poleminiuose raštuose: tai asmens ir visuomenės santykių, protėvių ir valdovo duotosios tvarkos (kaip savivalės antitezės), sąžinės laisvės klausimai, tampantys ypač aktualūs įsigalint lenkiškajai bajorų laisvei bei kilus reformacijos bangai. Atskiro paminėjimo nusipelno ir išsamiausia iki šiol turima Gintauto Karnuševičiaus surinkta Rotundo bibliografija. Įvairenybių skyriuje įdėtas ir S. Lūžio verstas 1598 m. Prokopo–Baltramiejavičiaus tekstas apie Vilniaus vyskupo nominaciją, ginantis teisę aukštas LDK pareigybes užimti tik Lietuvos piliečiams, V. Urbano studija apie lietuvių pėdsakus, daugiausia kriminalinio pobūdžio, Krokuvoje nuo XIV a. pabaigos iki antrosios XVI a. pusės, ir A. Jovaišo bei R. Koženiauskienės straipsniai apie kai kuriuos M. Mažvydo kūrybos šaltinius ir stiliaus ypatybes. Leidinyje recenzuojamos šešios Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 1995-1996 m. vykusios senosios literatūros seminaro diskusijos, skirtos K. Donelaičio, vyskupo I. Masalskio, M. Vorbeko–Letovo, J. Radvano ir A. Mickevičiaus kūrybos ir biografijos problemoms aptarti.