Balto-slawische Akzentologie und die germanische Konsonantengemination: zur Verteidigung von F. Kluges Theorie

LTStraipsnis skirtas konsonantų geminacijai baltų slavų kalbose. Jis parašytas siekiant apginti F. Klugeso priebalsių pailgėjimo teoriją, kurią bandoma neigti, germanišką priebalsių pailgėjimą aiškinant kitomis hipotezėmis. Tai R. Trautmanno, W. Wissmanno, A. Martineto teorijos apie specialią indoeuropiečių leksiką, kuriai jau iš pat pradžių buvęs būdingas priebalsių pailgėjimas. Autoriaus nuomone, ši hipotezė nėra pagrįsta realiais įrodymais ir iš esmės tėra tik atsisakymas tirti germaniškąjį priebalsių pailgėjimą lyginamuoju istoriniu metodu. Pažymima, kad baltų - slavų kirčiavimo sistemos rekonstrukcija leido esmingai padidinti progermaniškosios prozodinės sistemos tyrimams svarbią medžiagą. Todėl lyginant medžiagą, kuria disponuojama, pavyksta įrodyti daugelio veiksmažodžių su priebalsių pailgėjimu (oksitoninė paradigma), taip pat veiksmažodžio su uždaruma ir „n“ (baritoninė kirčiavimo paradigma) kirčiavimo tipus. Teigiama, kad progermanų, taip pat proslavų kalbose galima išskirti inchoatyvių veiksmažodžių klasę, kurioje iš pat pradžių recesyvinė šaknis buvo antraeiliškai dominuojanti. Teigiama, kad remiantis baltų slavų ir keltų italų (pirmiausia – lotynų) kalbų duomenimis, galima dvidešimčiai veiksmažodžių, turinčių geminatas, nustatyti akcentinį valentingumą šaknyse. Pažymima, kad šis valentingumas buvo recesyvinis. Konstatuojama, kad aštuoni germaniški veiksmažodžiai turi atitikmenis baltų pirminiuose veiksmažodžiuose. Pabaigoje pateikiami pavyzdžiai, kuriuose inchoatyvai yra išvesti iš recesyvinių veiksmažodžių.Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; Baltų ir slavų prokalbė; Baltų-slavų kalbos; Etimologija; Geminacija; Germanų kalbos; Germanų prokalbė; Gotų kalba; Klugės dėsnis; Priebalsiai; Accentology; Baltic-Slavonic; Consonants; Etymology; Gemination; Germanic; Gothic; Kluge's law; Proto-Balto-Slavic; Proto-Germanic.