LTRecenzijoje aptariama „Lithuanian grammar. Lietuvių kalbos gramatika“ (Vilnius, 1997). Prieš išleidžiant šį Lietuvių kalbos gramatikos leidimą, dar buvo 1985-aisiais metais išleista rusiškoji versija („Grammatika litovskogo jazyka“, Vilnius) ir 1994-aisiais metais išleista lietuviškoji versija („Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, Vilnius). Ši angliškoji versija leido Lietuvių kalbos instituto kalbininkams pasiekti visus gramatikos projekto tikslus – pateikti tiek kalbininkams, tiek visuomenei naujausią teoriškai pagrįstą moderniosios lietuvių kalbos aprašą. Nors studentams ir dėstytojams lietuviškoji versija, su jos visais pataisytais leidimais, be abejo išliks patikimiausiu šaltiniu, platesniam kalbininkų ratui visame pasaulyje greičiausiai angliškoji versija taps auksiniu informacijos šaltiniu visais klausimais susijusiais su lietuvių kalbos struktūra. Pabrėžtina tai, kad angliškoji versija nėra lietuviškosios versijos vertimas. Skiriasi temų išdėstymas, faktų pateikimas pritaikytas negimtakalbiams skaitytojams, pristatomi nauji požiūriai. Angliška lietuvių kalbos gramatika labiausiai skiriasi nuo ankstesnių lietuvių kalbos gramatikų, įskaitant ir senąją akademinę gramatiką, būtent sintaksės skyriumi. Nepaisant keleto nežymių nenuoseklumo atvejų, nepaminėtų kai kurių sintaksės reiškinių ir kitų menkų trūkumų, angliška lietuvių kalbos gramatika be abejonės yra puiki pagalba baltistams ir kalbininkams apskritai.