LTStraipsnyje aptariamos J. Ivanauskaitės vadinamosios Rytų trilogijos knygos, pagrindinį dėmėsį skiriant knygai „Kelionė į Šambalą“. Pažymima, kad J. Ivanauskaitės Rytai – tai europiečiams, keliaujantiems į Rytus, bendros egzistencijos, vidinės ramybės ir harmonijos paieškos. Pažymima, kad J. Ivanauskaitė ir pati savo knygose akcentuoja šį europiečių piligrimų poreikį. Konstatuojama, kad J. Ivanauskaitei tibetiškasis budizmas - tai teritorija tarp Šiaurės Indijos, Kašmyro, Nepalo ir Tibeto. Aprašomi J. Ivanauskaitės pateikti kelionių motyvai. Pažymima, kad jos knyga „Kelionė į Šambalą“ yra ne visada sėkmingai realizuotas kelionių, psichogramos ir į dalykinę informaciją pretenduojantis mišinys, knyga, siekianti, be kita ko, suteikti ir informacijos apie Tibeto vienuolynus, lamas ir budizmą. Pažymima, kad knygos šalutinis tikslas yra ir populiarinti budizmą Lietuvoje. Atskleidžiama, kad J. Ivanauskaitė, iš esmės feminizmo šalininkė, Rytuose susiduria su patriarchaline budizmo prigimtimi, kastų tvarka, jos idilišką supratimą apie Rytus griauna ir religijos komercializavimas. Pažymima, kad visa tai leido J. Ivanauskaitei suprasti, jog jei ji nori pažinti šią kultūrą, turi liautis būti stebėtoja ir dviejų kultūrų – Rytų ir Vakarų – lygintoja bei vertintoja. Reziumuojama, kad J. Ivanauskaitės „Kelionė į Šambalą“ atskleidžia autorės vaizdinių apie Rytų ir Vakarų kultūros kaitą, vėlesnėse kelionės stadijose jau atrandant ir šių kultūrų panašumų. Konstatuojama, kad atvykėlis visada lieka svečias, tik grįžta praturtėjęs dvasiškai, pakartojant žinomą teiginį, kad tikslas yra pats kelias.