Realizm metafizyczny: Miłosz i holenderska martwa natura

LTStraipsnyje nagrinėjami Č. Milošo kūriniai, kuriuose randama sąsajų su XVII a. olandų daile. Ypatingas dėmesys skiriamas natiurmortui, kurį lenkų poetas, kaip ir A. Šopenhaueris, labai vertino. Olandų dailininkų darbai nukelia Č. Milošą į vaikystę Šetenių dvare ir primena epifanijas A. Mickevičiaus „Pone Tade“. Poeto vizijas olandų tapyboje galima apibūdinti kaip metafizinį realizmą. Tai suprantama kaip naujas tikrovės suvokimas per meno prizmę. Aptardamas olandų tapybos aukso amžių, Č. Milošas taip pat primena realizmo teoriją, nesuprastą XIX a. Olandų tapybos realizmas nėra paprastas tikrovės atspindys, bet meninė priemonė, kaip ir Č. Milošo kūrybos realizmas. Tai nėra panaši tikrovės vizija, o ta pati meninės kūrybos koncepcija.

ENIn the article I analyze the works of Czesław Miłosz in which references to seventeenth-century Dutch art appear. I give special attention to still-life painting, a genre which the Polish poet, just like Schopenhauer, holds in high esteem. The objects portrayed by the Dutch artists bring to Miłosz's mind his childhood in the manor of Szetejnie and the epiphanies of objects in Adam Mickiewicz's Pan Tadeusz. Miłosz's vision of Dutch painting may be described as metaphysical realism. It is understood as an epiphany of reality through art. In his considerations of the Golden Age of Dutch painting, Miłosz also recalls a theory of realism that is not understood in the nineteenth-century manner. The realism of Dutch paintings is not a simple reflection of reality, but an artistic technique - like the realism of Miłosz's writing. The point is not a similar vision of reality, but the same concept of artistic creation.