Harmonia Blake'a w sukcesji Tomasza: (od "Trzech zim" do "Doliny Issy")

LTStraipsnyje aptariama Č. Milošo kūryba biografiniu požiūriu. Jo ankstyvoji poezija atskleidžia manichėjų patirties egzistavimo pėdsakus Šiaurės kraštovaizdyje. Tai yra patirtis, kuriai Šiaurė suteikia tinkamą aplinką. Tai – mirties, esmės išsiskaidymo, gyvybės naikinimo kraštovaizdis pasaulyje, kuris matomas kaip mašina, priklausanti nuo laiko. Kadangi tai – dvasinis kraštovaizdis, Šiaurė straipsnyje parodoma kaip idealus „Trijų žiemų“ autoriaus mąstymo atspindys, poeto alter ego. Šiaurės atspindyje jo minčių ir jausmų būklė tampa panaši į W. Blake‘o Urizeno būklę. Taigi, straipsnyje Šiaurė, matoma kaip Ulras, yra poeto Urizeno atspindys. Toliau Č. Milošo patirtis laikoma dualistinės sąmonės krize. Straipsnyje parodoma, kaip tokios būklės poetas įžvelgė XX a. totalitarinių ideologijų kilmę: socialistų utopijas kaip europiečių aklumo rezultatą; nacionalistines utopijas kaip įkvėpimo, nukreipusio europiečių sąmonę nuo darvinizmo, rezultatą.Č. Milošo neapykanta gamtai straipsnyje aptariama kaip smurto, klasinių ar rasinių ideologijų priemonė , o rasinių ideologijų atsiradimą paskatino europiečių legendos mutacija. Poeto antipasaulinė sąmonės būklė (suvokiant gamtą ir istoriją kaip pragaro mašiną) parodoma kaip atpažįstamai patogi, bet sunkiai išlaikoma. Straipsnyje aptariamos Č.Milošo pastangos įveikti antipasaulinį dualizmą, kurti pozityvius dvasinio gyvenimo projektus, prisijungiant prie idilės ir hegelianizmo. Tarp Č. Milošo pragmatinių formacijų peržiūros prasmių straipsnio autorius įžvelgia jų neadekvatumą realybei. Straipsnyje aptariamas romanas „Isos slėnis“ kaip naujas Č. Milošo kovos su dualistine sąmone etapas. Šįkart veiksminga priemonė dualistinės sąmonės krizei įveikti tampa W. Blake‘o harmonija, t. y. asmeninės pusiausvyros tarp proto (Urizen), jausmo (Luvah), kūniškumo (Tharmos) ir vaizduotės (Urthona) pasiekimas. W. Blake‘o harmonija pasiekiama poetui sugrįžus į vaikystės žemę prie Nevėžio krantų.

ENThe article presents the work of Czesław Miłosz from a biographical point of view. His early poetry serves to reveal the symptoms of a Manichaean experience of existence in the landscape of the North. This is experience for which the North provides an appropriate setting. It is a landscape of death, of disintegration of matter, of extermination of life, in a world seen as a machine subject to the workings of time. Because it is a mental landscape, the North is presented in this article as the ideal mirror of the mind of the creator of "Three Winters", which here is seen as an alter ego of the poet. In the mirror of the North the state of his thoughts and feelings appears as the Urizen of Blake. Thus in this article the North, seen as Ulro, is the mirror of the poet's Urizen. Further, Miłosz's own experience is considered as a crisis of dualist consciousness. The article shows how, in this state, the poet perceptively demonstrated the origin of twentieth-century totalitarian ideologies: enlightened socialist Utopias as the result of the blindness of Europeans to Darwinian nature; nationalist Utopias as the result of the inspiration drawn by European minds from Darwinism.Miłosz's dislike of nature, which in his eyes in Manichean, is revealed in this article as a remedy for ideologies of violence, of class or race, while the birth of ideologies of race is taken as a mutation of the European legend of will. The poet's anti-world state of mind (seeing nature and history as an infernal machine) is shown as cognitively convenient, but difficult to maintain. The article shows Miłosz's attempts to overcome anti-world dualism, to create positive projects of spiritual and mental life, by attachment to an idyll and to Hegelianism. Among the meanings of Miłosz's revision of these pragmatic formations, the author of this article sees their inadequacy in relation to reality. The article presents the novel "The Issa Valley" as a new stage in Miłosz's struggles with a dualistic consciousness. This time an effective remedy for the crisis of dualist consciousness is Blake's harmony, that is the attaining of a personal balance among reason (Urizen), feeling (Luvah), physicality (Tharmas) and imagination (Urthona). Blake's harmony is gained as a result of the poet's return to the land of his childhood, on the banks of the Niewiaża.