"W neonowej pustyni" : obraz amerykańskiej metropolii w twórczości Czesława Miłosza

LTStraipsnyje aptariami Amerikos miestų vaizdai, kuriuos pamatė Č. Milošas savo pirmosios kelionės į JAV metu, 1945-1950 m. Amerikietiškas metropolis, parodytas dvejopai – kaip gyvas organizmas ir kaip amorfinė, anoniminė erdvė, Č. Milošo vizijoje nesikerta su natūraliu dykumos kraštovaizdžiu. Atrodo, kad tai dar viena Amerikos žemyno „genius loci“ inkarnacija su jos nenugalima didelės teritorijos tuštuma. Senieji Europos miestai simbolizavo žmonių sukurtą transcendentinę tvarką, siekiančią pažaboti chaosą, tuo tarpu Amerikos miestai – kur ekonomika įveikė religinį identitetą – atrodo nužmoginti. Tačiau Č. Milošui trūksta nuoseklumo jo neigiamame požiūryje į Amerikos miestų gyvenimą. Poeto kūryboje „miestas-abstrakcija“ dažniau parodoma kaip idiliška „locus amoenus“, net jei persmelkta karčios ironijos, visgi ne siaubingos „akmens džiunglės“. Viena vertus, Amerikos didieji miestai, simbolizuojantys technikos progresą ir beribes žmogaus galimybes, sukelia poeto protestą prieš vyraujančią dvasinę tuštumą; kita vertus, suteikia laisvės ir saugumo.

ENThe paper presents the image of American cities as perceived by Miłosz during his first stay in the US, in the years 1945-1950. The American metropolis, shown both as a living organism and as an amorphous, anonymous space, in Milosz's vision is not opposed to the natural landscape of the wilderness. It seems to be yet another incarnation of the genius loci of the American continent with its overwhelming emptiness of large territory. While the old European cities symbolized a transcendental order created by humans in opposition to chaos, the American cities - where economic functions have absorbed religious identity - seem to be dehumanized. However, Miłosz is not consistent in his negative attitude towards urban life in America. A "city-abstraction" is presented in his writings more often as an idyllic locus amoenus, even if perceived with bitter irony, rather than as a horrible "stone jungle". On the one hand, America, with its huge cities symbolizing technological progress and limitless human possibilities, evokes Milosz's protest against the prevailing spiritual vacuity; on the other hand, it gives him the sense of freedom and safety.