Pirmųjų zanavykų autorių požiūris į lietuvių kalbą

LTStraipsnyje analizuojama, kokie požiūriai į lietuvių kalbą atsispindi pirmuose zanavykų tarme parašytuose darbuose. Aptariamos pažiūros, kurios išryškėja iš Motiejaus ir Antano Marcinskų ir Antano Tatarės darbų. Apibendrinant Motiejaus Marcinsko požiūrį į lietuvių kalbą, galima teigti, kad jam įtakos turėjo Povilo Ruigio gramatika (1747 m.). Šią gramatiką autorius mini 1861 m. gramatikos priede – lenkiškai-lietuviškuose dialoguose – ir džiaugiasi, kad Prūsuose (Mažojoje Lietuvoje) rūpinamasi lietuvių kalbos tobulinimu. Veikiausiai šio autoriaus nuostatų paveiktas M. Marcinskas bando paaiškinti ir vokiečių, lenkų ar rusų kalbos žodžių skverbimosi į lietuvių kalbos vartoseną priežastis. P. Ruigio įtaką galima įžvelgti ir M. Marcinsko gramatikoje pateikiamuose lotynų, graikų ir lietuvių žodžių lyginimuose. Nors Antanas Marcinskas savarankiškos knygos neišleido, bet jo požiūris išryškėja iš lietuviškos prakalbos, parašytos dėdės Motiejaus Marcinsko gramatikos antrajam leidimui. Jo požiūriu, nors lietuvių kalba yra gerbtina, tačiau kultūros reikmėms patogesnė esanti lenkų kalba. Lietuvių kalbos vartojimą šis autorius, matyt, siejo tik su sakytine jos forma. Antanas Tatarė išsiskiria tuo, kad ne tik pateikia skaitymo didaktikos pradmenis, bet ir kuria lietuviškus skyrybos ženklų pavadinimus. Jis nesiremia lenkiškais terminais, juos tik aplietuvindamas, bet dažniausiai ima lietuviškus žodžius ir suteikia jiems termino reikšmę. Dauguma jų - deminutyvai, atspindintys skyrybos ženklo vizualų panašumą į kurį nors gamtos objektą.

ENThe article analyses what attitudes towards the Lithuanian language are refleeted in the first works written in the Zanavykai dialect. The views which are highlighted in the works of Motiejus Marcinkas, Antanas Marcinskas, and Antanas Tatarė are discussed. In summarizing Motiejus Marcinskas's attitude toward the Lithuanian language, it could be stated that he was influenced by Povilas Ruigys's grammar (1747). The author mentions this grammar in the appendix (Polish-Lithuanian Dialogues) of the grammar issued in 1861 and welcomes the fact that in Prussia (Lithuania Minor) the development of the Lithuanian language is cared for. Apparently, Motiejus Marcinkas, affected by the attitude of this author, tries to explain the reasons for the penetration of German, Polish or Russian words into the Lithuanian language. The influence of P. Ruigys could also be envisaged in M. Marcinskas's grammar presenting the comparisons of Latin, Greek and Lithuanian words. On the other hand, the author's comments on Lithuanian interjections show that he knew the Lithuanian language rather well and could understand the particularities ofthe Lithuanian language. Although Antanas Marcinskas did not issue a separate book, his approach emerges from the Lithuanian introduction written for the second edition of his Uncle, Motiejus Marcinskas's grammar. In his view, although the Lithuanian language is respectable the Polish language is more suitable for cultural needs. Apparently, this author related the use ofthe Lithuanian language only to its oral form. Antanas Tatarė stands out not only to provide the basics of reading didactics but to create the Lithuanian terms for punctuation marks. He does not use the Polish terms adjusting them for the Lithuanian language, but most often takes Lithuanian words and gives them the sense of a term. Most of them are diminutives reflecting the visual similarity of the punctuation mark to a certain natural object.