Кодификация законодательства о труде Литовской Республики

LTStraipsnyje aptariama LR Darbo teisės reformos raida nuo 1990 m., svarbiausi reformos aspektai ir teisėkūros problemos. Pabrėžiama, kad perėjimas į rinkos ekonomiką pareikalavo iš esmės peržiūrėti darbo santykių reguliavimo teisinė bazę: pradinis sprendimas peržiūrėti individualius įstatymus nebuvo efektyvus, tačiau vieningo LR Darbo kodekso priėmimas užtruko iki 2002 metų. Rengiant LR Darbo kodeksą iškilo nemažai problemų, iš kurių straipsnyje nagrinėjamos dvi. Pirma, lieka nepakankamai aiškiai apibrėžta reguliuojamų santykių (darbo) sritis bei Darbo teisės santykis su kitomis teisės šakomis šioje srityje. Plačiau aptariamas valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. Antra, dilemų kyla pasirenkant darbo santykių reguliavimo būdą. LR Darbo teisė numato normatyvinius ir sutartinius darbo santykių pagrindus, tačiau Lietuvoje nėra kolektyvinių darbo sutarčių tradicijos. Liberalizuojant darbo santykių reguliavimą turi būti nepamirštama, kad tai svarbi valstybės socialinės politikos dalis.Reikšminiai žodžiai: Darbo kodeksas; Labour code.

ENThe article discusses the development of the reform of the labor laws of the Republic of Lithuania since 1990, the most important aspects of the reform and the legislative problems. It is stressed that the transition to the market economy required reviewing of the legal basis of regulation of labour relations: the initial decision to review the individual laws was not efficient and the adoption of the unified Labour Code of the Republic of Lithuania took the time period up to 2002. When preparing the Labour Code of the Republic of Lithuania a good deal of problems arose, two of which are discussed in the article. First, the area of the regulated relations (labour) and the relation of the labour laws with other legal areas are still insufficiently defined. The legal regulation of civil service is discussed more broadly. Second, dilemmas arise when selecting the way of regulation of labour relations. The labour laws of the Republic of Lithuania foresee normative and contractual basis for labour relations, however, Lithuania has no tradition of collective agreements. When liberalizing the regulation of labour relations one must not forget that it is an important part of the social policy of the state.