Globalios pilietinės visuomenės tapsmas

LT5-jame knygos skyriuje nagrinėjamas globalios pilietinės visuomenės formavimosi sąlygos ir galimybės. Teigiama, jog internacionalizacijos, integracijos ir globalizacijos impulsų formuojamoje pasaulio arenoje svarbiausiais kintančių politinių sistemų komponentais laikytini valstybė ir pilietinė visuomenė. XX ir XXI a. sandūroje susipina ir sąveikauja liberali tarptautinės tvarkos vizija ir nacionalinės identifikacijos modernizavimo būtinybė. Šios tendencijos, keliančios įtampas įvairiose lokalių ir globalių struktūrų grandyse ir jungtyse, reikalauja racionaliai ir istoriškai pagrįstų virš- ir transnacionalinių valdymo būdų ir priemonių. Remdamasis Th.Hobbeso, I.Kanto ir H.Grocijaus idėjomis, autorius konstruoja pasaulinės pilietijos sampratos apmatus. Straipsnyje nagrinėjami povestafališkosios tarptautinės sistemos projekto (V.Inozemcevo) bei komunitarinio tarptautinės tvarkos modelio (A.Etzioni) pagrindai, bruožai bei ydos. Išsamiai pristatoma globalaus valdymo kaip demokratinio valdymo principu paremta globalios pilietinės visuomenės vizija (M.Kaldor), akcentuojanti konsolidacinį visuomenės grupių potencialą, priešpriešinamą valstybės intervencinėms politikoms. Analizuojami globalios pilietinės visuomenės identiteto, tikslų apibrėžimo bei funkcionalumo modeliai. Daroma išvada, kad sudėtingame ir prieštaringame pasaulinės politinės sistemos vystymosi procese universalų globalių procesų valdomumo legitimumą ir demokratiškumą kol kas geriausiai tenkina globalios pilietinės visuomenės tapsmas.Reikšminiai žodžiai: Pilietinė visuomenė; Globalizacija; Pilietija.

ENIn Chapter Five of the book, the conditions and capacities for the formation of the global civic society are analyzed. It is predicated that the main components of the shifting political systems in the world arena are state and civic society. At the end of the 20th and the 21st centuries, the liberal vision of international order and the need for the modernization of national identification intertwine and interact. These tendencies, which create tension in various links of local and global structures, require the supranational and trans-national means and measures of control that are rational and historically justified. Referring to concepts by T. Hobbes, I. Kant and H. Groci, the author constructs a framework for the concept of world citizenship. The article examines the basic elements, features, and shortcomings of the post-Westfal international system project (V. Inozemcev's) and the communitarian international order model (A. Etzioni's). It provides a comprehensive presentation of the (M. Kaldor's) global management as a vision of global civic society based on the democratic management principle, which stresses the consolidation potential of civic groups, contrasting it with the state's intervention policies. It analyzes the identity of the global civic society and its models of definition and functionality. It comes to the conclusion that in the complex and contradictory process of developing a world political system, the universal global processes' management legitimacy and democratically so far has been best-satisfied by the development of a global civic society.