Corporate reputation management of higher education institutions: disparities of stakeholders’ approaches

LTStraipsnyje nagrinėjamas aukštojo mokslo institucijų korporatyvinės reputacijos valdymas, jį lyginant skirtingų suinteresuotų grupių požiūriu. Konceptualizavus teorinius aukštojo mokslo institucijų korporatyvinės reputacijos valdymo aspektus, pateikiami suinteresuotų grupių požiūrio į aukštojo mokslo institucijų korporatyvinės reputacijos valdymą tyrimo rezultatai. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti aukštojo mokslo institucijų suinteresuotų grupių požiūrio skirtumus korporatyvinės reputacijos valdymo atžvilgiu, remiantis moksleivių, studentų ir absolventų empirinio tyrimo rezultatais. Siekiant iškelto tikslo, formuluojami tokie tyrimo uždaviniai: (1) konceptualizuoti aukštojo mokslo institucijų korporatyvinės reputacijos valdymo teorinius aspektus; (2) parengti ir pagrįsti empirinio tyrimo metodologiją; (3) atlikti suinteresuotų grupių požiūrio tyrimą, įvertinantį skirtumus aukštojo mokslo institucijų korporatyvinės reputacijos valdymo atžvilgiu. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad aukštojo mokslo institucijų korporatyvinę reputaciją sudaro dešimt požymių: emocinio patrauklumo, elgesio, studijų, pilietiškumo ir socialinės atsakomybės, lyderystės, veiklos, darbo sąlygų, konkurencingumo, karjeros ir inovacijų. Visi šie požymiai daro reikšmingą įtaką aukštojo mokslo institucijų korporatyvinei reputacijai. Nepaisant to, požymių įtaka aukštojo mokslo institucijų korporatyvinei reputacijai skiriasi priklausomai nuo aukštojo mokslo institucijų vartotojų segmento. [...] Remiantis empirinio tyrimo rezultatais nustatyta, kad visų aukštojo mokslo institucijų vartotojų tarpe didžiausią dėmesį reikėtų teikti keturiems didžiausius svorius turintiems veiksniams: studijų sąlygoms, pagarbiam elgesiui su studentais, tarptautiškumui ir studijų kokybei. [...].