"Missing in action": the right to strike in the Baltic new member states – an absent EU competence

LTStraipsnyje analizuojama teisė streikuoti, t. y. jos teisinio reglamentavimo pokyčiai ir šio reglamentavimo raida trijose postsovietinėse Baltijos šalyse - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje -, kurios būdamos naujos Europos Sąjungos valstybės narės neišvengiamai turėjo perimti ir demokratinio teisės streikuoti teisinio reglamentavimo pagrindus. Tyrimo metu buvo atskleista, kad trys kaimyninės Baltijos valstybės, kurios keletą dešimtmečių vadovavosi tais pačiai kolektyvinių darbo santykių principais, kuriems tiksliau buvo būdingas visiškas kolektyvinių darbuotojų teisių ignoravimas, atgavusios nepriklausomų valstybių statusus ir kurdamos demokratijos pagrindais valdomą visuomenės bei valstybės modelį, pradėjo intensyviai įstatymuose pripažinti ir vieną iš fundamentalių darbuotojų bei jų atstovų teisę, t.y. teisę streikuoti. Tyrimas atskleidė, kad nors šiose valstybėse pripažįstama teisė streikuoti ir priimti įstatymai, kurie šią teisę įtvirtina, tačiau šios teisinio reguliavimo taisyklės toli gražu neatitinka tarptautinės bendruomenės suformuluotų ir deklaruojamų teisės streikuoti principų, kas veda ir prie to, kad šių trijų valstybių praktikoje streikavimo teisė yra sunkiai įgyvendinama. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisė streikuoti.

ENThis paper explores a neglected aspect of legislative reform, the right to strike, in the post-communist new EU Member States of Estonia, Latvia and Lithuania. It suggests a tension, on the one hand, between the endorsement of free collective bargaining as integral to post-communist democratic transformation, and on the other hand, domestic exigencies, as perceived by business and political elites, for social peace and the necessary disempowerment of labour as an independent actor. During the past decade and a half of capitalist transformation there has been ambivalence about the desirable scope of the exercise of the right to strike. It is paradoxical in this area of collective labour relations, reflecting most precisely the balance of power between labour and capital, that the European Union lacks legislative competence, despite the declared endorsement of the fundamental right to withdraw labour. [From the publication]