Alegorija, laikas, naratyvas ir Donelaičio "Metai"
LTStraipsnyje aptariami sunkumai, su kuriais susiduriame šiandien skaitydami ir bandydami interpretuoti Donelaičio tekstus. Viskas, kalbant apie Donelaičio „Metus“, yra kontroversiška. Pavyzdžiui, ar jie moko nuolankumo, ar yra maištinga politinė satyra? Argi tas nuolankumas taip pat nėra išjuokiamas? Pagrindinis dėmesys skiriamas: a) tam, ką galėtume pavadinti atpažįstamu donelaitišku kalbėjimu, jo poetinio stiliaus žymėms; ir b) toms „etiketėms“, kurios priskiriamos jo tekstams. Kitaip tariant, tam, kas pažymėta ir atkreipia į save dėmesį Donelaičio tekstuose, ir tam, ką pabrėžia, pažymi ir kaip sudėlioja akcentus literatūros tyrinėtojai bei kritikai, rašydami tekstus apie Donelaitį. Pagrindinis straipsnyje nagrinėjamas Donelaičio tekstas – „Metai“, bet pažvelgiama ir į pasakėčią „Pasaka apie šūdvabalį“, siekiant paaiškinti „Metų“ naratyvumą, hegzametro pasirinkimą. Žvalgantis po Donelaičio tekstų ir tekstų apie Donelaitį laukus bei aiškinantis „Metų“ skaitymo sunkumų priežastis ar galimus problemų sprendimo būdus, pasitelkiama postklasikinės naratologės Marie-Laure Ryan naratyvumo modų taksonomija, Walterio Benjamino alegorijos kaip griuvėsių sąvoka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alegorija; Kristijonas Donelaitis; Kristijonas Donelaitis; Griuvėsiai; Interpretacija; Kristijonas Donelaitis; Lieratūros XVIII a. istorija; Literatūra; Metai; Naratyvas; Naratyvumas; „Metai“; Allegory; Donelaitis; Donelaitis Kristijonas; Interpretation; Kristijonas Donelaitis; Literature XVIII c. history; Lithuanian literature; Narrative; Narrativity; Ruin; The Seasons; „The Seasons“.
ENThe article discusses the challenges we face today when trying to read and interpret the texts of Kristijonas Donelaitis. Everything about his The Seasons is controversial. For example, does it teach humility, or it is a rebellious political satire? And is not that humility mocked as well? The main focus is on a) what might be called the recognizable Donelaitesque speech, the marks of his poetic style; and b) those “labels” that are attributed to his texts. In other words, what is marked and draws attention to itself in Donelaitis‘s texts, and what is emphasized, noted, and foregrounded by literary scholars and critics writing texts about Donelaitis. The Seasons is the source text examined, but a glance at the fable The Tale about the Beetle is also cast. In exploring Donelaitis’s texts and the texts about Donelaitis and in explaining what the causes of difficulties in understanding The Seasons might be as well as possible solutions of them, Marie-Laure Ryan‘s taxonomy of narrativity modes and Walter Benjamin’s concept of allegory as ruin were very enlightening. [From the publication]
