Darbo santykiai verslo įmonėse

LTGyventojų užimtumas – viena aktualiausių dabarties problemų. Panaikinti nedarbą ir pasiekti visišką užimtumą yra vienas pagrindinių makroekonomikos uždavinių. Norint efektyviai spręsti užimtumo uždavinį, pirmiausia įvairiais aspektais reikia įvertinti darbo išteklius. Pagrindiniai darbo rinkos elementai – darbas, darbo jėga, darbdavys, naudojantis darbo jėgą kaip būtiną gamybos išteklių. Darbą galima apibrėžti kaip žmonių fizinius ir protinius sugebėjimus, panaudojamus prekių ir paslaugų gamyboje. Darbo jėga – tai darbingo amžiaus (nuo 16 m.) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo žmonės. Žmogus sugeba įvairiais būdais veikti aplinką, išgauti iš gamtos jam reikalingas medžiagas ir pritaikyti jas savo poreikiams tenkinti. Šis žmogaus sugebėjimas dirbti ir sudaro darbo jėgos esmę. Darbo jėga įtraukiama į ekonominę veiklą per samdos santykius. Pagrindiniai šių santykių subjektai yra darbdaviai, samdomi darbuotojai ir tarpininkaujančios darbo rinkoje įstaigos bei organizacijos. Straipsnyje remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu aptariamas darbo sutarčių klasifikavimas, pateikiama jo schema. Taip pat analizuojami darbo santykiai darbuotojui ir darbdaviui sudarius įvairias sutartis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbas; Darbo jėga; Darbo rinka; Labour; Labour force; Labour market.

ENGeneral employment is one of the most pressing problems of today. One of the main goals of macroeconomics is to eliminate unemployment and to achieve total employment. To achieve the goal of employment, first of all, one has to evaluate from different perspectives labour resources. The main elements of the labour market – employment, labour force, employer utilizing labour force as necessary production resource. Employment can be defined as physical and intellectual skills of individuals used for the production of goods and services. The labour force consists of working age (from 16 years) people who are employed or actively pursue employment. An individual is capable of affecting environment in a variety of ways, extracting from nature materials he needs and adapting them to satisfy his needs. This human capacity to work constitutes the essence of the labour force. The labour force is engaged in economic activity through employment relations. The main subjects of such relations are employers, employees and agencies and organizations performing the role of intermediaries on the labour market. The article, on the basis of the Labour Code of the Republic of Lithuania, discusses classification of employment contracts, presents their scheme. Also, the author analyzes labour relations between an employee and an employer entering into various agreements.