[Accent]

LTRecenzuojamas Paulio Garde’o veikalo „L’accent“ pataisytas ir papildytas leidimas išėjo beveik po pusšimčio metų nuo pirmojo pasirodymo (1968 m.). Recenzijoje apžvelgiami per šį laiką autoriaus paskelbti darbai, moksliniai tyrimai, tarp jų du fundamentalūs veikalai, kurių vienas yra skirtas slavų kalbų kirčiavimo istorijai, kitas – rusų kalbos fonologijai ir morfologijai. Iš trumpos Garde’o mokslinės biografijos matyti nepaprastai platūs tyrėjo interesai – lingvistika (prozodijos, morfologijos, sintaksės problemos), filologija (poezijos vertimai ir kt.), politikos ir kultūros istorija (Balkanų kraštų visuomeninės–politinės ir kultūrinės pervartos analizė). Antrajame „L’accent“ leidime iš esmės perdirbti skyriai apie rusų ir anglų kalbas (atsirado naujas skyrelis „Balsių redukcija anglų kalboje“), o skyriai apie vokiečių, slovėnų ir lietuvių kalbų kirčiavimo sistemas – gerokai papildyti. Recenzijoje siekiama apsvarstyti laisvojo kirčio kalbų aprašymo modelį ir ypač atnaujintą skyrių apie lietuvių kalbos kirtį ir priegaidę. Garde’as prieina prie išvados, kad laisvojo kirčio kalbų kirčiavimo dėsningumus lemia ne skiemenų, o morfemų akcentinės savybės, kurias šios atsinešančios į žodžius. Skyrelyje apie lietuvių kalbos kirtį ir priegaidę ištaisytos faktinės klaidos ir interpretacijos netikslumai. Didžiausia šio skyrelio naujovė – iš A. Girdenio perimta Saussure’o dėsnio sinchroninė morfonologinė interpretacija, suponuojanti tam tikras vienskiemenes galūnes ir priesagas turint akcentinę atrakcijos savybę, atsakingą už kirčio iš šalia esančio neakūtinio skiemens pritraukimą.