Neue Ziele für alte Standorte : die baltischen Ostseehäfen in der erweiterten Europäischen Union

LTĮvykus politiniam ir ekonominiam Baltijos šalių persilaužimui bei šioms šalims atgavus nepriklausomybę, Baltijos jūros uostai patyrė didelių permainų. Jie nutraukė ryšius su buvusios Sovietų Sąjungos ekonomine sistema. Dėl pasenusios jūrų uostų technikos pirmiausia sumažėjo krovos apimtys. Įmonių privatizavimo ir nuoseklaus modernizavimo metu visų pirma Talino-Muugos (Estija), Rygos ir Ventspilio (Latvija) bei Klaipėdos (Lietuva) jūrų uostai galėjo sėkmingai vystyti krovinių vežimo veiklą. Ypač perspektyvios yra uostų pastangos vystant įvairiarūšio transporto sistemą įveikiant tolimus atstumus, dalyvavimas pervežant konteinerius ir prieplaukų dideliems kruiziniams laivams įrengimas.Reikšminiai žodžiai: Integracija; Uostai; Integration; Ports.

ENAfter the political and economic breakthrough in the Baltic States and upon regaining independence, the Baltic sea ports experienced huge changes. They severed the relations with the economic system of the former Soviet Union. Due to the old sea port machinery the volumes of cargos have reduced. During the privatization and continuous modernization of companies, the city ports of Tallinn-Muuga (Estonia), Riga and Ventspils (Latvia) and Klaipėda (Lithuania) were provided the possibility to successfully develop the cargo transportation activities. Especially promising are the ports’ attempts to develop the system of different transportation by carrying cargos by long distances, their participation in conveyance of containers and equipment of docks for large cruise ships.